Vėsūs ir lietingi orai parvijo mane namo. Taigi turiu laisvą minutę priminti apie vieną labai svarbų darbą, kol dar ne vėlu. Šiuo metu dauguma pušų jau užauginusios ilgus naujus ūglius, dar vadinamus žvakėmis. Jų spygliukai dar minkštučiai, šviesūs, prigludę prie ūglio. Dabar pats metas pušis genėti, jeigu norite išlaikyti kompatišką formą.
Pušų genėjimas ypatingas. Negalima kirpti pernykščių ir senesnių, visai susiformavusių šakų, jeigu planuojate tik sutankinti augalą – iškirpus liks skylės. Pušys neturi miegančių pumpurų, taigi šakos toje vietoje neataugs ir augalas nesutankės. Galbūt su laiku skylę lajoje paslėps šalia augančios šakelės, bet augalo forma bus sugadinta ilgam. Senesnės šakos kerpamos tik tuomet, kai serga, yra nudžiūvusios arba darko bendrą lajos vaizdą. Genimi – pusiau nulaužiami ar nukerpami tik jauni pušų ūgliai.
Miniatiūrinės ar pusiau miniatiūrinės pušys paprastai negenimos, nes yra aiškios kompaktiškos formos ir
Taigi, dabar apie genėjimą. Šakų viršūnėse pušys suformuoja po keletą (rečiau vieną) naujų ūglių. Nelygu kiek leisite pušiai paaugti, ūgliai patrumpinami trečdaliu arba per pusę. Jeigu norite, kad šaka neaugtų į viršų, bet plėstųsi į šonus, vidurinį (viršūninį) kiekvienos šakos ūglį išskinkite visai, o šoninius patrumpinkite trečdaliu arba per pusę. Jeigu norite užauginti ilgą, neišsišakojančią šaką, centrinio ūglio nelieskite, bet išlaužkite šoninius. Aš visus ūglius trumpinu vienodai – tiesiog nulaužiu per pusę. Taip mano pušaitės išlaiko gražią apvalą formą, yra tankios ir per metus paauga visai nedaug.
Genėjimui sekatoriaus nereikia, tik jūsų pirštų.
|
|
© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.
Spygliuočių genėjimas 2010 07 28 13:40
Laba diena,
labai nudžiugau netikėtai atradusi šią puikią Jūsų svetainę. Perskaičiau visus Jūsų straipsnius – visi aktualūs, visi su nuotraukomis:). O kad taip anksčiau
, nes pušelės genėjimo jau labai labai prašosi. Tai ir klausimėlis pradžiai pirmutinis – ar dar galima genėti pušeles ar kitus spygliuočius (tikriausiai tik su sekatoriumi?)liepos – rugpjūčio mėnesiais, nes tik dabar atsirado galimybė visomis jėgomis padirbėti prie aplinkos tvarkymo darbų. Augalai sodinti maždaug prieš 10 metų. Aišku jie tada buvo nedideli, bet jau turėjo bent po tris metus?, o vakarines tujas sodinome kokių 2m. aukščio – prigijo puikiai, bet dabar tai apie 10m. aukščio augalai, kuriuos ženkliai nurėžėme horizontaliai – nelabai gražiai atrodo, o norėjosi išbandyti įdomesnius genėjimo variantus, bet išsigandau, kad sugadinusi – neprilipdysiu. O jau pora metų landžioju internete, bet išsamios informacijos (tokios,kaip Jūsų – apie pušelių ūglių laužymą) neradau – gal tiesiog neradau. Būčiau dėkinga sulaukusi atsakymo, nes nuomonių yra įvairių – tai galima, tai nerekomenduojama (įdomu kodėl?).
Pagarbiai,
Nijolė
Giedra 2010 08 08 13:33
Sveiki,
1. Nurodytu būdu – laužiant ūglius – genimos tik pušelės ir tik pavasarį, kai susiformuoja nauji ūgliai. Jeigu iškirpsite subrendusią pušies šaką, ji nebeataugs ir toje vietoje liks skylė. Vadinasi, jeigu šiuo metu planuojate genėti pušis, tai pjaukite tik tas šakas, kurių jums tikrai tikrai nereikės (pvz., kai augalas retinamas formuojant bonsai).
2. Kadagiai (Juniperus), tujos (Thuja) ir puskiparisiai (Chamaecyparus) neformuoja naujų ūglių ant senos medienos – jeigu persistengsite ir iškirpsite šakas iki pat kamieno, jis ir liks plikas. Kita vertus, tai neblogas būdas “suvaldyti” seną, apačioje pernelyg išsikerojusį augalą (suformuojama “vištos kojytė”). Juos geriausia genėti pavasario pabaigoje arba ankstyvą vasarą.
3. Cūgos (Tsuga), kukmedžiai (Taxus), pocūgės (Pseudotcuga), kėniai (Abies), eglės (Picea)genimi baigiantis vasarai ir (arba) baigiantis žiemai.
Žodžiu, prieš prasidedant vegetacijai ir jai baigiantis.
Jeigu norite tik šiek tiek pakoreaguoti 2-3 punktuose išvardintų augalų formą, suformuoti gyvatvorę, kirpkite jaunas žalias šakeles, o sumedėjusių nelieskite.