Tujos neduria, yra nereiklios, augios, visžalės, todėl daugelį metų buvo mielai sodinamos kapinėse (ypač koloninės ir piramidinės formos) ir nepelnytai tapo jų simboliu. Didžiausi tujų trūkumai – žiemą laja įgauna nešvarų bronzinį atspalvį, pažeistos šakelės turi specifinį nemalonų kvapą, gausiai dera, o vaisynai rudenį paruduoja ir vėl kuriam laikui paslepia puošnią žalią lają. Neprižiūrimos gyvatvorės greitai išretėja, senesnių veislių tujos linkę prarasti joms būdingą formą. Jų, senų ir neišvaizdžių, ypač daug mažesniuose miesteliuose. Neretai tujos minimos kaip dendrologinio neraštingumo simbolis. Vien ko vertas anekdotas apie tris mylimiausius lietuvių augalus – tai paprastoji tuja, gyvatvorinė tuja ir tuja kapinėms.
Vienas iš gražesnių šluotelinių hortenzijų kultivarų - `Pinky Winky` pražysta rugpjūčio mėnesį baltomis dailiomis kekėmis ir žydi labai ilgai. Įdomu tai, kad iš pradžių žiedynai nebūna dideli. Nauji žiedeliai formuojasi kekės viršūnėje ir ji pamažu ilgėja. Be to, apatiniai žiedeliai gana greitai pakeičia spalvą iš baltų į rausvus, o vėliau patamsėja iki raudonų. Taigi žiedynai [...]
Ir ne vienu. Menturinis skėtkėnis (Sciadopitys verticillata) išsiskiria originalia išvaizda ir labiau primena keistą peraugusį kiaulpienės žiedyną, negu spygliuotį medelį. Dėl savo dekoratyvumo jis labai populiarus. Yra atrinkta keletas įdomesnių atmainų skėtkėnių spalvingais spygliais ir neįprastos formos laja – kolekcininkai juos dažniausiai atsiveža iš Lenkijos ar Vokietijos. Vieną kitą skėtkėnį galima rasti ir mūsų augalų [...]
Šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata) nereiklios žemei bei augimo salygoms, bet lepinamos auga ir žydi geriau (kaip ir kiekvienas kitas augalas). Jos ypač gerai jaučiasi pasodintos drėgnose sunkesnėse dirvose, patręštose perpuvusiu mėšlu ar riebesniu kompostu. Vėliau kasmet pavasarį po krūmu pravartu išberti po saujelę lėtai tirpstančių kompleksinių trąšų, o kas 2-3 metus – įterpti organikos (tinka [...]
Per keletą metų Lietuvoje labai išpopuliarėjo Davido budlėjos (Buddleja davidii). Nors joms pas mus šiek tiek per šalta ir žvarbią žiemą kartais iššąla, didžiuliai kvapnūs žiedynai bei gausus žydėjimas paperka visus. Budlėjos žydi „bangomis“, nuo liepos iki vėlyvo rudens, žiedynai stipriai kvepia medumi ir būna lipte aplipę drugeliais. Deja, sausu oru žiedynai greitai peržydi ir [...]
Fortūno ožekšniai (Euonymus fortunei) Lietuvoje populiarūs, mūsų gėlynuose daug šių visžalių, pažeme šliaužiančių spalvingų krūmelių. Tačiau vienas naujas egzempliorius priverčia pasilenkti ir apžiūrėti iš arčiau – ar tikrai tai ožekšnis, o gal samana? `Silverstone` visai mažytis, tankus, kompaktiška laja, neauga didesnis kaip 10-15 cm aukščio ir 20-30 cm pločio. Lapukai mažučiai, ovalūs, tamsiai žali, gausiai [...]
Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus) – neišvaizdus, nieko neišsiskiriantis medelis ar krūmas. Auga mūsų miškuose ir pamiškėse – tokio savo sode tikrai nesodintumėte. Tačiau jo dekoratyvinė forma `Asplenifolia` atkreipia net išrankiausio sodininko dėmesį. Tai iki 2 m aukščio ir 1,5-2 m pločio ažūrinis krūmas kompaktiška, neplataus skėčio formos laja. Lapukai giliai karpyti, siauri, linijiški, netaisyklingai skiautėti. [...]
Karpotasis beržas (Betula pendula) `Trost`s Dwarf` 1,5 m aukštį ir panašų plotį pasiekia tik suaugęs, per keliolika metų. Auga labai lėtai, dažniausiai krūmu arba daugiakamieniu medeliu. Jo lapukai giliai karpyti, mažyčiai, primena japoninio klevo lapus (dissectum), o šakos plonytės, grakščios, išlinkusios lanku. Žiūrint iš toliau laja ažūrinė. Labai tinka japoninio stiliaus sode vietoje japoninių žalialapių [...]
Prisimenu gražiažiedę veigelą (Weigela florida) tėvų sode: neaiškios formos apie 1,5-2 m aukščio krūmą reta laja, dekoratyvų vos dvi tris savaites, kai žydėdavo rausvais varpeliais. Žiedai ir lapukai buvo gležni ir stipresnis vėjas juos lengvai nudraskydavo. Šiek tiek geriau atrodė vėliau įsigyta raudonlapė veislė, bet jos raudonis palyginti greitai išblunkdavo ir lapai nusidažydavo murzinai žalia [...]
Priemiestiniuose sklypuose rūšiniai juoduogiai šeivamedžiai (Sambucus racemosa L.) sodinami retai – jie dideli ir neišvaizdūs. Užtat dekoratyviniai kultivarai spalvotais lapais itin geidžiami, juo labiau, kad ir įsigyti jau ne bėda – šiemet jų turi beveik visi stambesni medelynai. Dekoratyviniai šeivamedžiai ypač tinka erdvesniems sudėtiniams, visą sezoną dekoratyviems spalviniams gėlynams, kur derinami lapuočiai ir spygliuočiai krūmai, [...]
