Tag Archives: augalas

Spygliuočiai želdynuose

Pas mus įprasta spygliuočius sodinti tik gyvatvorėse arba išmėtyti vejoje padrikai tikintis kad jų visžalė ir dažnai spalvinga laja savaime suteiks dekoratyvumo. Iš tiesų spygliuočiai sklype vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir kiti augalai, vieni puikiai tinka akcentams, o kiti tėra geras fonas išraiškingesniems augalams. Jų vieta sode turi būti kruopščiai suplanuota jau vien todėl, kad didžiąją metų dalį – nuo vėlaus rudens iki vėlyvo pavasario – kai kiti augalai be lapų, jie gros pagrindiniu smuiku ir pasodinti ne vietoje darkys bendrą vaizdą, o ne puoš jį.

Nors spygliuočiai šiek tiek keičia savo spalvą metų bėgyje, lapuočių krūmų ir daugiamečių gėlių derinimas želdyne įneša daugiau gyvumo, o sezonų kaita būna gerokai išraiškingesnė. Be to, tai gerokai išplečia augalų asortimentą ir spalvų gamą, juos paprasčiau ir pigiau surinkti.

Nereikėtų labai pedantiškai skaičiuoti augalų dydį ar aukštį, nes visa tai labai paprasta, o dažnai net ir rekomenduojama pakoreaguoti žirklėmis. Viena iš didžiausių bėdų yra ta, kad spygliuočiai dažniausiai auga lėtai, o kiti augalai greitai, ir želdynas įgauna nenormalias proporcijas.

Visuomet palikite spygliuočiams pakankamai vietos aplink augti ir gražėti. Jeigu spygliuočius sodinate kartu su daugiametėmis gėlėmis ar menkaverčiais lapuočiais krūmais, juos galima suglausti labiau, nes spygliuočiui paaugus kitus augalus tiesiog iškelsite.

[banner] Jeigu taupote ir perkate mažus sodinukus, rizikuojate mažiausiai 10-15 metų laukti kol sodas pagaliau bus toks kokį nusipiešėte, badydamas akis tuščiais tarpais tarp augalų. Kartais verčiau investuoti ir pirkti didesnius augalus. Svarbu neapsigauti perkant sodinukus: stambesnių rūšių ir miniatiūriniai kultivarai dažniausiai parduodami vienodo standartinio dydžio. Miniatiūriniai jau būna gerokai paauginti, o kiti dar visai jauni. Pasodinus juos kartu miniatiūriniai beveik nesikeis, o kiti ims augti ir pamažu išdarkys bendrą vaizdą. Todėl grupuoti geriausia augalus kurie yra panašaus augumo arba nebijo žirklių (ir jos nesugadina jų prigimtinio lajos grožio). Kita išeitis, kad gėlyno tarpuose 10 metų neišvilpautų vėjai – derinti spygliuočius su kitais augalais, kuriuos vėliau, spygliuočiams paaugus, perkelsite kitur. Galima spygliuočius grupuoti su nereikliais, puošniais ir augiais, žirklių nebijančiais lapuočiais krūmais (japoninės lanksvos, sedulos, pūkeniai, raugerškiai ir pan.), kurių vėliau persodinti nereiks, užteks kontroliuoti jų dydį ir formą sekatoriumi.

Grupavimas

Akcentiniai augalai padeda nukreipti žvilgsnį ten kur jums reikia. Jeigu vejoje ar gėlynui skirtoje vietoje ryžotės pasodinti tik vieną augalą, jis turi būti vertas šios garbės, o jo dydis –  atitikti erdvę. Visgi didesniame sklype toks augalas visuomet atrodys geriau jeigu aplink jį bus grupuojami mažesni.

Skaičius du iš karto padalina vaizdą į dvi simetriškas puses. Du vienodi augalai niekuomet nesodinami kartu, juos turi skirti takelis, įėjimas, laiptai ar gėlių lysvė.

Trejetuką reikėtų išmėtyti netvarkingai. Jeigu trikampyje derinate skirtingų rūšių augalus, sodindami palikite tarp jų šiek tiek daugiau erdvės.  Ketvertukas  geriausiai atrodo, kai padalinama į dvi grupes – vienoje lieka 3 augalai, o kitoje 1.

Penketukas geriausiai atrodo pasodintas kartu, panašiai kaip trijulė. Stambiausi egzemplioriai  sodinami trikampyje, o smulkesni išdėstomi kraštuose. Šešetukas geriausiai atrodo padalintas į dvi grupes po 3. Didesnes augalų grupes skaidykite neporiniais skaičiais.

Dažniausios dekoratyvinių medžių ir krūmų grupavimo klaidos –  pasodinama per tankiai, augalai nedera lajos forma ir spalvomis, jiems reikia skirtingų augimo sąlygų ir jie vienas kitam trukdo. Jau prieš pirkdami augalus turite žinoti, kur ir kaip juos sodinsite – grupėmis ar pavieniui, vejos viduryje ar pakraštyje, prie tvoros, namo fasadinėje pusėje ar vidiniame kieme, ir pan. Kai kurie medžiai ir krūmai labai gražiai atrodo grupėje, bet visai netinka sodinti po vieną.

Grupėmis sodinami augalai derinami ne tik pagal išvaizdą, bet ir augimo sąlygas. Juk vieniems reikia saulės, kitiems pusiau pavėsio, priemolio arba priesmėlio, o kai kurie paprasčiausiai nepakenčia kaimynystės. Labai svarbu, augalai augtų vienodai greitai. Jeigu vieni augs greitai, po 15-50 cm per metus, o kiti lėtai (1-5 cm), grupė atrodys prastai ir augalus gali tekti persodinti.

Pabandykite ant popieriaus nusipiešti keletą eskizų. Viename pavaizduokite augalų grupę, kaip ji atrodo dabar, o kitame – kaip grupė atrodys po 10 ar 15 metų, kai medeliai ar krūmai užaugs.

Jūsų dėmesiui keletas paprastų spygliuočių grupavimo planelių, kurie galbūt įkvėps ir pažadins jūsų vaizduotę. Nereikėtų jais vadovautis aklai, nes planeliai sukurti kompiuterine apželdinimo programa, kuriame įdiegtas ribotas augalų asortimentas, todėl čia išvardintus, bet rečiau prekyboje sutinkamus augalas galite drąsiai keisti populiaresniais, panašaus dydžio, spalvos ir lajos formos. Rekomenduoju ir patiems pažaisti su GardenPuzzle, tai nemokama lengvai valdoma programėlė. Labai smagu! :)

Visi augalai planeliuose vaizduojami jau pasiekę savo normalų, veislei būdingą aukštį ir formą. Paspauskite ant paveikslėlio, kad atsidarytų didesnis.

1 planelis. Sala

Aukščiausias augalas – dygioji eglė (Picea pungens)  `Koster,` raudonas – Tunbergo raugerškis (Berberis Thunbergi) `Atropurpurea`,  šalia jo geltonas kupstas – paprastoji tuja (Thuja occidentalis) `Rheingold`. Tarp tujos ir eglės auga kazokinis kadagys (Juniper sabina) `Tamariscifolia`, šalia stambi gelsva pagalvė – žirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) `Filifera Aurea`. Priešais puskiparisį auga kalninė pušis (Pinus mugo) `Mops`, o želdyno priekyje – paprastoji tuja `Danica`.

Pilkšvi kilimėliai tai gulčiasis kadagys (Juniperus horizontalis) `Blue Chip`, o raudonai žydintys krūmeliai – sidabrakrūmiai (Potentilla fruticosa) `Red Ace`.

(Bus daugiau)

© Sodoplanas.lt, 2013, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Rausvos cercio vilionės

Rožiniais žiedais aplipusios šakos, o kartais ir visas kamienas.  Medukas nedidelis, bet koks gražus – ar moteriškės atsilaikys? Žinoma, ne. Iš medelyno gražuoliai medeliai persikels į mūsų kiemus ir sodybas ir padidins lepinamų pusiau egzotinių augintinių gretas. Tų, kuriuos reikia dengti žiemai, o pavasarį ant pirštų galų pėdinti patikrinti, ar dar gyvi.

Kanadiniai cerciai (Cercis canadensis L.) nėra jau tokie lepūs, bet šalčiui jautroki, ypač kol jauni. Jiems reikia parinkti šiltą saulėtą vietą užuovėjoje ir žiemai, kol nedidukai, šiltai apklostyti. Lietuvoje galima gauti svyrantį suktašakį `Lavender Twist`, rečiau – raudonlapį `Forest pansy` ar  raudonžiedį `Appalachian Red` kanadinius cercius.

Nors vadinamas kanadiniu, Kanadoje jis retai aptinkamas – neapsigaukite palaikę jį nereikliu ir šalčiui atspariu vien dėl pavadinimo. Natūraliai jis paplitęs JAV rytinėje pakrantėje, nuo Niu Yorko valstijos iki Teksaso, o ten gerokai šilčiau negu pas mus. Be to, cerciai mėgsta saulę ir sausesnį orą, todėl jie nėra populiarūs Didžiojoje Britanijoje, nes dėl drėgno oro prastai žydi. Visgi vienas iš naujesnių kultivarų – `Lavender Twist` – gali viską apversti aukštyn kojomis. Jis dar vadinamas `Covey`, nes buvo atrastas C.Covey sode Westfielde. Šis miestelis yra visai netoli sienos su Kanada, ant Ernie ežero (vienas iš 5 vadinamųjų Didžiųjų Mičigano ežerų) kranto.

[banner] Suaugęs medelis siekė vos 1,5 m, jo šakos šiek tiek sukosi ir sviro žemyn iki žemės. Tuomet C. Covey ėmėsi  medelį formuoti – atlenkė ir pririšo centrinį ūglį, kad augtų į viršų. Per keletą metų, nuolat kartojant procedūrą, natūraliai svyrantį medelį pavyko „užauginti” iki 2,5 m. Beje, sodininkė jį rado visai atsitiktinai, pakelėje, važiuodama atostogauti į Floridą. Apie neįprastą kanadinio cercio atmainą išgirdęs Tim Brotzman, medelyno savininkas iš Ohio, atvyko jo apžiūrėti ir netrukus įsigijo išskirtines teises jį dauginti ir platinti.

Plačiąjai visuomenei `Lavender Twist` buvo pristatytas 2008 metais Čelsio gėlių šou. Britus jis sužavėjo ypač gausiu žydėjimu, kuris paaiškinamas tuo, kad nusvirusiose ir susisukusiose šakose sula teka lėčiau ir augalas suformuoja daugiau pumpurų. Lietuvius šis cercis galėtų sužavėti savo atsparumu šalčiui. Teigiama, kad prigijęs ir sutvirtėjęs medelis nebijo net -30oC. Labiausiai jam gali pakenkti vėlyvos pavasario šalnos.

Dėl polinkio formuoti skėtinę lają ir svirti `Lavender Twist` dažniausiai skiepijami į aukštą poskiepį. Pražysta jauni. Purpuriniai žiedai atrodo puikiai ant tamsių šakų ir kamieno. Žydi prieš skleidžiantis lapams arba tuo pačiu metu. Peržydėjus užsimezga ilgos rudos ankštys. Lapai dideli, pavasarį rusvai žali, o vasarą žali, širdelės formos, panašūs į puošmedžio lapus (Cercidiphyllum). Rudenį pageltonuoja.

Labai gražus ir raudonlapis kanadinis cercis `Forest Pansy` – jo lapai pavasarį tamsiai purpuriniai, su giliomis ryškiomis gyslomis. Vasarą jie išblunka, įgauna rausvai žalią atspalvį, o rudenį pasipuošia geltonais, oranžiniais ir purpuriniais potėpiais. Beje, lapai, nors ir dideli, nebijo vėjo ir nesudryksta. Užauga iki 1,5 m. Žydi prastai, bet žiedų niekas ir nepasigenda.

Raudonžiedis `Appalachian Red` – taip pat natūrali atmaina, rasta pakelėje Merilendo valstijoje. Jeigu ne žiedai, jis niekuo nesiskirtų nuo rūšinio augalo. Lapai žali.

Viduržemio jūros regione auginamas apskritalapis cercis (Cercis siliquastrum L.). Jis žydi ypač gausiai rausvai alyviniais žiedais, bet neatsparus šalčiui.

Kanadiniui cerciui parinkite šiltą ir saulėtą vietą užuovėjoje. Mėgsta derlingą purų priemolį, vandeniui laidžią dirvą. Geriausiai jaučiasi ir žydi kai žiemos gilios, be atlydžių, o vasaros karštos.

`Lavender Twist` geriausiai atrodo pasodintas vienas vejoje – tai išskirtinis augalas. Vietą cerciui parinkite kruopščiai, kad nereiktų vėliau persodinti. Šie augalai nepakenčia persodinimo, auga lėtai.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.