Tag Archives: gėlynas

5 pradinuko klaidos

Įsigijus namą su sklypu rankos tiesiog niežti sėti, sodinti, nesvarbu ką ir kaip, bet svarbu kuo greičiau ir daugiau. Sodininkystė nemėgsta skubos, gražus želdinys “tapomas” pamažu (nebent pasamdomas profesionalus   “dailininkas”), todėl klaidų neišvengiama.

Pirmiausia ir didžiausia klaida, kurią daro visi naujokai, kai pagavus azartui perkami visi patikę ar pirmiausiai pasitaikę medžiai ar krūmai ir sodinami kur pakliūva. Vėliau prasideda begaliniai persodinimai, augalų keitimai vietomis ar naujais augalais, ir galutinis kiemo vaizdas susiformuoja po gero dešimtmečio ar nesusiformuoja visai, tuo sukeldamas didžiulį nusivylimą.

Kita klaida, kai susižavima ir pradedami kolekcionuoti vienos rūšies augalai. Rimta augalų kolekcija ir akiai malonus želdinys – dvi sunkiai suderinamos savokos, nebent sklypas labai didelis ir savo kolekciją jūs galite meistriškai paslėpti tarp kitų augalų.

Trečia klaida, kai nekreipiama dėmesio į augalo ir sklypo dydžio darną. Dažniausiai prekiaujama jaunais, mažais augalais ir nepatyręs sodininkas pirkdamas net nepaklausia, kas užaugs iš šio mažo mielo spyglių ar lapų kamuoliuko. Nesodinkite didelių rūšinių medžių ir krūmų miesto sklype ir miniatiūrinių ar pusiau žemaūgių medžių ir krūmų erdvioje kaimo sodyboje, nebent jūs turite slaptą mintį ir viziją kaip juos tinkamai panaudoti.

Ketvirta klaida, kai nepaisoma agrotechnikos. Augalus reikia grupuoti pagal jų poreikius saulei, dirvai, jos pH ir drėgmės kiekiui. Tie, kurie mėgsta saulę, lengvą ir rūgščią žemę, prastai jausis pavėsyje ir molyje. Ir atvirkščiai.

[banner] Penkta klaida – žavėjimasis egzotiškais ir šalčiui neatspariais augalais. Jų vieta narvelyje, t.y. – vazonėlyje, o gražūs, daug priežiūros nereikalaujantys želdynai kuriami iš paprastų, šalčiui atsparių medžių ir krūmų, jų žemaūgių kultivarų spalvingais lapais ar spygliais.

Dažniausiai sumedėjusių augalų dydis apibūdinamas taip:

Miniatiūrinis augalas per 10 metų užauga nuo1 iki 30 cm (vidutiniškai 1-2,5 cm per metus).

Žemaūgis augalas per 10 metų užauga nuo 30 cm iki 1,8 m (vidutiniškai 2,5-15 cm per metus).

Vidutinio dydžio augalas per 10 metų užauga nuo 1,8 iki 4,5 m (vidutiniškai 15-30 cm per metus).

Normalaus dydžio (stambus) augalas per 10 metų užauga apie 4,5 m (apie 30 cm per metus).

Visgi gražiai susitvarkyti kiemą galima ir be specialisto pagalbos, jeigu rimtai domitės augalais, išmanote jų dydį, augimo greitį, lajos formą, lapų ar spyglių spalvas ir jų kaitą kintant metų laikams. Tam reikia ne vienerių metų augalų stebėjimo ir mokymosi iš savo bei svetimų klaidų.

Dažnai spygliuočiai sodinami tik gyvatvorėse arba išmėtomi vejoje padrikai tikintis kad jų visžalė ir dažnai spalvinga laja savaime suteiks dekoratyvumo. Iš tiesų spygliuočiai sklype vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir kiti augalai, vieni puikiai tinka akcentams, o kiti tėra geras fonas išraiškingesniems augalams. Jų vieta sode turi būti kruopščiai suplanuota jau vien todėl, kad didžiąją metų dalį – nuo vėlaus rudens iki vėlyvo pavasario – kai kiti augalai be lapų, jie gros pagrindiniu smuiku ir pasodinti ne vietoje darkys bendrą vaizdą, o ne puoš jį.


© Sodoplanas.lt, 2013, Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Dėl vietos po saule

Suaugę medžiai sklype – ir džiaugsmas, ir vargas. Jeigu turite bent vieną, kaimynai tikriausiai jums pavydi pavėsio ir tos nuostabios romantiškos nuotaikos, kurią sukuria tik didžiuliai medžiai, o jūs jiems – spalvingų saulėtų gėlynų. Bandymai apželdinti pomedžius dažniausiai baigiasi nesėkme – vos keletas augalų ištveria ekstremalias gyvenimo sąlygas milžinų šešėlyje, o dauguma medžių nepakenčia,  kai prie šaknų yra dirbama žemė.

Pomedžiuose labai prastos augimo sąlygos – žemė čia sausa, beveik visuomet tvyro pavėsis, o drėgme ir maisto medžiagomis reikia dalintis su galingu konkurentu. Ir atvirkščiai – nuolatinis žemės purenimas, perkasimas, netinkamas tręšimas ir laistymas, o ypač mulčiavimas labai storu sluoksniu kai kuriuos medžius gali pražudyti.

Verčiau nesodinti gėlynų po bukais, ažuolais, cūgomis, pušimis, maumedžiais, liepomis, kaštonais, dekoratyvinėmis vyšniomis ir slyvomis, sedulomis ir dauguma klevų. Šiokią tokią veiklą pomedžiuose pakenčia skroblai, uosiai, beržai ir eglės, raudonasis klevas, karijos (Carya), krūminis rūgštūnis (Oxydendrum arboreum). Kauptuko ir kaimynų nebijo tujos, dekoratyvinės obelys, ginkmedžiai, gudobelės, tuopos, karklai, baltasis ažuolas ir sidabrinis klevas.

Tamsios vietos skirstomos į pavėsį, kai žemės visai nepasiekia saulės spinduliai, ir pusiau pavėsį. Visiškas pavėsis būna po medžiais labai tankia laja – obelimis, kriaušėmis, aronijoms, bukais, spygliuočiais, prie šiaurinės pastato sienos  arba tvoros. Čia augalai gauna apie 5-10 proc. normalios šviesos.  Pusiau pavėsyje po vyšniomis, slyvomis, lazdynais, beržais, riešutmedžiais žemę pasiekia apie 30-60 proc. šviesos.

Nedidelis šešėlis krenta po riešutmedžiais, lazdynais, šermukšniais, akacijomis, smulkialapiais klevais, vyšniomis, slyvomis, žilakrūmiais. Jų šaknys auga žemės paviršiuje, todėl pomedžių geriau neperkasinėti, sodinti augalus reikėtų labai atsargiai.

Jeigu po medžiais, kuriuos planuojate apželdinti, auga žolė, neraukite jos, bet užklokite vyniojamuoju popieriumi arba laikraščiais ir užberkite 5-7 cm sluoksniu žemių. Nepamirškite retkarčiais palaistyti, kad “slėgtainis” nuolat būtų drėgnas – tokiu būdu vasarą žolė sunyks per 2-3 mėn (rudenį ir pavasarį prireiks daugiau laiko). Daug greičiau sunaikinti žolę purškiant herbicidą roundapą, tačiau labai svarbu, kad chemikalo nepatektų ant greta augančių jaunų medelių, krūmų, daugiamečių gėlių. Suaugusio medžio chemikalas nesunaikins, jauni kurį laiką laiką skurs, sirgs.

[banner] Nedraskykite pomedžių be reikalo, neperkasinėkite žemės – duobutes augalams kaskite tik ten, kur numatyta gėlyno (želdyno) plane. Stenkitės sodinti kuo jaunesnius augalus – jų šaknų sistema mažesnė, reikės mažesnių duobių, o augdami jie patys prisitaikys prie esamos aplinkos. Jeigu kasant duobes rasite stambesnę medžio šaknį, nenukirskite jos, verčiau kaskite šalia.

Nesodinkite augalų arčiau kaip per 50 cm nuo medžio kamieno. Kai gėlynas bus baigtas, palaistykite pasodintus augalus, o paskui – visą plotą, ir mulčiuokite 5-7 cm sluoksniu smulkintos medienos arba žievės. Plonas mulčio sluoksnis padės ilgiau išlaikyti drėgmę. Nemulčiuokite 50 cm aplink medžio kamieną ir neužberkite mulču storesnių medžio šaknų, jeigu jos išlindusios iš žemės. Nepamirškite savo gėlyną reguliariai laistyti (kartą per savaitę) – jaunų augalų konkurentai yra ne tik galingos medžio šaknys, bet ir medžio vainikas, kuris sulaiko lietų. Kuo jis tankesnis, tuo mažiau lietaus kliūva pomedžiui.

Pirmaisiais metais želdyno netręškite, nukritusių lapų negrėbkite, kasmet arba kas du užberkite naują sluoksnį mulčo (žievė suyra greičiau negu smulkinta mediena). Sausame šešėlyje po medžiais neblogai auga kalikantai (Calycanthus), karpytalapės stefanandros (Stephanandra incisa), pūsleniai (Physocarpus opuliforlius), meškytės (Symphoricarpos), bugieniai (Ilex), blakėžudės (Cimicifuga), sinavadai (Aquilegia), tiarelės (Tiarella), plautės (Pulmonaria), sibiriniai vilkdalgiai (Iris), dauguma smulkiasvogūnių gėlių, kurios žydi anksti pavasarį, kai medžiai dar nesužaliavę. Daugiau drėgmės reikia melsvėms, bet jos ypač tinka pavėsingiems gėlynams.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Augalai apvadams

Augalų derinimasApvadai – vienas iš paprasčiausių, bet man asmeniškai gražiausių gyvatvorių tipų, kurį labai lengva pritaikyti kiekviename sklype – apjuosti, įrėminti gėlyną, tvenkinėlį, mažosios architektūros statinį ar net kopūstų lysvę, arba naudoti apvadus kaip sodo akcentą formuojant mažyčius labirintus, pynes ar net paveikslus.

Į pynes sunerti ornamentiniai gėlynai (Knot gardens) pirmiausiai paplito Anglijoje 16-17 amžiuje, o paskui išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje. [banner] Tokių pynių rėmams buvo sodinami buksmedžiai, o tarpus užpildydavo ryškiai žydinčiomis sezoninėmis gėlėmis. Jos kaip taisyklė buvo sodinamos didelėmis grupėmis ir sudarydavo spalvines dėmes. Pavasarinėms gėlėms peržydėjus sodindavo kitas, todėl toks gyvas paveikslas sezono metu nuolat kito ir mainėsi. Kartais pynes palikdavo tuščias, žemę užberdavo dekoratyvine skalda ar medžio žieve. Prancūzijos dvarų ir rūmų sodininkai varžėsi buksmedžiais rašydami vis įmantresnius, sudėtingesnius ornamentus.

Nuo seno apvadams sodinami buksmedžiai – tankūs visžaliai ir lėtai augantys krūmeliai, kurie puikiai išsaugo jiems suteiktą formą. Bet vien jais apsiriboti neverta. Neaukštiems gėlynų apvadams tinka ir levandos (Levandula), rūtos (Ruta graveolens), vaistinės juozažolės (Hyssopus officinalis), paprastieji raudonėliai (Origanum vulgare), kalniniai dašiai (Satureja montana), paprastosios melisos (Melisa officinalis), taurieji didramuniai (Chamaemelum nobile), kai kurie kiečiai (Artemisia), neaukšti Tunbergo raugerškiai (Berberis thunbergii), taip pat kiti krūmai ar puskrūmiai tankia ir kompaktiška laja.

Pynės tinka ir mažame sklype, joms prižiūrėti nereikia nei daug žinių, nei laiko. Ornamentiniam gėlynui vietos reikės daugiau. Prieš pradėdami darbus nusipieškite norimą ornamentą ant popieriaus, paskaičiuokite kiek ir kokių augalų jums reikės.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežati draudžiama.

Šluotelinės hortenzijos

Šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata) nereiklios žemei bei augimo salygoms, bet lepinamos auga ir žydi geriau (kaip ir kiekvienas kitas augalas). Jos ypač gerai jaučiasi pasodintos drėgnose sunkesnėse dirvose, patręštose perpuvusiu mėšlu ar riebesniu kompostu. Vėliau kasmet pavasarį po krūmu pravartu išberti po saujelę lėtai tirpstančių kompleksinių trąšų, o kas 2-3 metus – įterpti organikos (tinka džiovinto mėšlo granulės, kurių galima įsigyti plastikiuose maišuose parduotuvėse). Žemės pH šluotelinės hortenzijos nejautrios, gerai auga įvairioje žemėje, nuo rūgščios iki neutralios (pH 4,5-6,5). Nors nebūtina, bet pakrūmes rekomenduojama mulčiuoti žieve  – ji sulaiko drėgme, o hortenzijos ją mėgsta. Per ilgai trunkančias sausras pravartu laistyti.

Jeigu žemė gėlyne yra lengva ir nederlinga, ir netinka hortenzijoms, joms galima iškasti didelę duobę (50×50 cm) ir pripildyti ją sunkaus komposto. Bet tuomet organika žemę reikėtų papildyti kasmet, nes hortenijos godžios maisto medžiagų, o iš smėlingos žemės jos greitai išsiplauna. Dar vienas variantas – auginti jas dideliuose vazonuose.

Hortenzijos reaguoja į aplinkos sąlygas. Jeigu joms per sausa, ima vysti ir kristi lapai, jeigu vandens per daug, ant jų atsiranda tamsios dėmės. Nepaisant šluotelinių hortenzijų pomėgio gausiai pavalgyti, išgerti ir pasimėgauti saulės voniomis, jos labai ištvermingos, pakenčia sausras, užmirkimą ir maisto medžiagų trūkumą. Jeigu jūsų krūmas auga prastose sąlygose ir vistiek gausiai žydi, pagalvokite, kaip jis atrodytų šiek tiek palepintas.

Šluotelinės hortenzijos yra visiškai atsparios šalčiui, -30C joms ne bėda. Tačiau žvarbus vėjas žiemą gali nušąldyti šakas iki pat žemės, o labai stiprios pavasarinės šalnos gali pažeisti jaunus ūglius. Iki žemės nušalusios hortenzijos pavasarį atauga ir rudenį žydi, o šalnoms pažeidus jaunus ūglius, žiedų paprastai nesulaukiama. Joms geriausia saulėta vieta užuovėjoje, rytinėje namo, želdyno ar tvoros pusėje. Nors hortenzijos mėgsta saulę, nereikėtų jų sodinti pietinėje sklypo pusėje, ypač jeigu žemė sausa  –  žiedai nusvils, o lapai bus nuolat apvytę ir nedailūs.

Šluotelinės hortenzijos auga didelės, iki 1,5-3 m aukščio ir 1,5-2,5 m pločio. lapai ovalūs, su giliomis ir aiškiomis venomis, 7-15 cm ilgio. Žiedynai pailgos šluotelės formos, retoki arba tankūs (nelygu veislė), sudaryti iš daugybės įvairaus dydžio žiedelių, nuo 15 iki 30 (atskirų veislių – iki 40 cm ilgio).

Pagrindinė šluotelinių hortenzijų priežiūros taisyklė – pavasarį smarkiai išgenėti (visos pernykštės šakos iškerpamos per 5 cm nuo sumedėjusio senesnių šakų „skeleto“, nes žydi tik pirmamečiai ūgliai), gausiai patręšti, o per sausras palaistyti. Visgi nors genėti kasmet pravartu, bet nebūtina – tai labiau profilaktinė priemonė, užtikrinanti gausų žydėjimą ir kompaktišką kero formą. Negenimas arba kas antrus metus genimas krūmas bus gerokai didesnis.

[banner] Iš šluotelinės hortenzijos galima suformuoti dailų medelį. Imkite jauną augalą, išrinkite vieną stiprų ūglį ir pririškite prie pagaliuko, geriau keliose vietose, kad augtų į viršų. Kitus ūglius iškirpkite, taip pat šalinkite visas naujas iš žemės arba ant pagrindinio ūglio augančias šakas. Stiebui užaugus iki norimo aukščio, viršūnę nugnybkite, kad pradėtų šakotis ir susiformuotų tvirtas vainikas.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Kvapnios mažylės

Per keletą metų Lietuvoje labai išpopuliarėjo Davido budlėjos (Buddleja davidii). Nors joms pas mus šiek tiek per šalta ir žvarbią žiemą kartais iššąla, didžiuliai kvapnūs žiedynai bei gausus žydėjimas paperka visus. Budlėjos žydi „bangomis“, nuo liepos iki vėlyvo rudens, žiedynai stipriai kvepia medumi ir būna lipte aplipę drugeliais. Deja, sausu oru žiedynai greitai peržydi ir atrodo nedailiai, juos reikia iškirpti. Pats krūmas irgi greitai praranda formą, išretėja, jį reikia nuolat genėti, formuoti. Geriausia rudenį nupjauti visas šakas prie pat žemės arba palikti nedidelį kelmelį ir apkasti žeme. Rudenį nenupjautos ir nemulčiuotos budlėjos vistiek beveik visuomet nušąla iki sniego dangos (arba žemės). Iki žemės išgenėtas augalas pradeda augti ir pražysta šiek tiek vėliau, bet lapai būna didesni, žiedynai stambesni ir sodresni. Užauga iki 1,5-2 m. Negenimos ir neformuojamos budlėjos būna aukštesnės, bet retos, žiedynai smulkesni. Jos netinka dekoratyviniams želdiniams, nes pusę metų vietoje krūmo žioji skylė, taip pat netinka ir gėlynams, nes augalas per stambus.

[banner] Naujas miniatiūrinis kultivaras `Blue Chip` tiesiog sutvertas sodinti gėlynuose. Augalas kompaktiškas, ne aukštesnis kaip 60 cm (pas mus dažniausiai nesiekia 40 cm), o laja gražios formos. Jauni augalai žydi keletą savaičių, vyresni – nepertraukiamai nuo liepos vidurio iki šalnų. Žiedynai nedideli, kaip ir pats augalas, levandų spalvos, peržydėjusius netrukus paslėpia nauji, todėl jų karpyti nereikia. Sėklų nesubrandina arba subrandina labai mažai.

`Blue Chip` reikia atviros saulėtos vietos, purios ir lengvos žemės. Galima auginti alpinariume, gėlių lysvėje, tinka miestų gėlynams apželdinti, nes nebijo sausros. Puikiai jaučiasi vazonuose, balkono loveliuose ar krepšeliuose kartu su kitomis sausrai pakančiomis gėlėmis – verbenomis ir gludais. Labai gerai atrodo pasodintos grupėmis po 10 ir daugiau augalų, tinka didesniems plotams apželdinti. Žiedynus gausiai lanko drugeliai, bitės ir kiti vabzdžiai. Rudenį šakos iškerpamos paliekant nedidelį kelmelį. Galima šakas palikti žiemoti ir iškirpti pavasarį, kai iš kamieno pradės augti nauji ūgliai.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

`Sutherland Gold` šviečia iš toli

Dekoratyviniai šeivamedžiai ypač tinka erdvesniems sudėtiniams, visą sezoną dekoratyviems spalviniams gėlynams, kur derinami  lapuočiai ir spygliuočiai krūmai, stambios dekoratyvinės žolės ir kai kurios daugiametės gėlės. Geltonlapiai ir margalapiai šeivamedžiai puikiai atrodo kaip šviesus fonas tamsesniems augalams arba prie tamsios tvoros, raudonlapiai, atvirkščiai – gerai atrodo šviesiame fone (šviesi tvora, namo siena, veja, stambesnis žalialapis krūmas). Dekoratyviniuose želdynuose dažniausiai auginami juoduogio (Sambucus nigra) ir raudonuogio (Sambucus racemosa) šeivamedžių kultivarai spalvotais lapais.      

Raudonuogių šeivamedžių kultivarai vilioja ne tik skaisčiai geltona spalva, bet ir plunksniškais lapais bei ažūrine puikios formos laja. Plačiai auginamą `Plumosa Aurea` pamažu išstumia pagerintas jo variantas – `Sutherland Gold`.
`Plumosa Aurea` lapai giliai karpyti, plunksniški, nuo žalsvai geltonų iki skaisčiai geltonų, gražiai svyra. Šakas augina pakopomis, lanku ir tai šiek tiek primena japoninių klevų augimo manierą. Žydi baltais konuso formos žiedynais, uogytės raudonos. Karštą sausą vasarą lapai šiek tiek apdega.      

`Sutherland Gold` pavasarį išsiskiria oranžiniais ūgliais, kurie atrodo puikiai mėlyname dangaus fone. Vėliau lapai nusidažo skaisčiai geltonai ir spalvą išlaiko visą sezoną. Šakos auga pakopomis, panašiai kaip `Plumosa Aurea`. Lapai, jeigu augalui pakanka drėgmės, beveik niekuomet neapdega saulėje. Naujų ūglių viršūnės visuomet rausvos ar bronzinės, puikiai kontrastuoja su senesniais geltonais lapais. Balti žiedai ir ryškiai raudonos uogytės taip pat puošia krūmą. Didžiausia  `Plumosa Aurea` ir `Sutherland Gold` bėda –  rudenį lapai ima vysti ir kristi palyginti anksti, nuo krūmo apačios į viršų, todėl pasodinus juos atviroje vietoje nuplikusias šakas reikėtų maskuoti kitais augalais.      

 Po pelnytų pagyrų reiktų aptarti ir vieną prastą šeivamedžių savybę. Šie augalai sutraukia visus apylinkės kenkėjus, ypač juos puola amarai ir lapsukiai. Todėl kartą per sezoną, gegužės viduryje ar pabaigoje rekomenduojama juos nupurkšti efektoriumi. Galima maišyti efektorių su aktara ir purkšti šeivamedžius kartu su rožėmis, tik svarbu neperdozuoti.

Geriausios trąšos šeivamedžiams – lėtai tirpios kompleksinės (po saujytę po krūmu pavasarį). Labai mėgsta ir organines trąšas: gerai perpuvusį mėšlą, pūdytos žolės kompostą (nupjauta vejos žolė sluoksniuojama su žeme arba pūdoma viena), vadinamąjį skystą kompostą (organinės atliekos užpiltos vandeniu ir suraugintos).     [banner] 

 © Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.      

   

Laikas kirpti kasas

MiskantasIlgos miskantų šluotos puošia gėlyną visą žiemą. Pavasarį žiedynai jau būna gerokai apskurę, bet stiebai vis dar atrodo dekoratyviai. Vis dėlto juos reikėtų iškirpti, kol dar nepradėjo augti nauji ūgliai. Gegužės pradžia labai tinka ne tik genėti dekoratyvines žoles (miskantus, lendrūnus, ašuotes), bet ir jas dauginti.

Žolėms senstant ir kerui didėjant jo vidurys ima plikti. Gaunasi savotiškas riestainis su skyle centre. Kasmet ta skylė platėja, o keras silpnėja ir augina vis mažiau stiebų. Plikė – tai pirmas ženklas, kad augalą būtina išskirstyti ir persodinti į kitą vietą. Mažų ar vidutinio dydžio dekoratyvinių žolių kerą galima išversti iš žemės kastuvu ir išskirstyti su peiliu. Išrinkite sudžiūvusius ūglius, išpjaukite sunykusias kero dalis. Miskantus ir kitas stambias žoles iškasti per sunku, jas dalinkite kastuvu atkirsdami po tokį kero gabalą, kokį planuojate sodinti. Sodinkite iš karto po dalinimo ir nepamirškite palaistyti. Jeigu vieną kerą paliksite senojoje vietoje, pakeiskite žemę.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama. [banner]