Tag Archives: japoniškas sodas

Drakono akis

Gausiažiedės pušys (Pinus densiflora) kurios angliškai vadinamos Japonijos raudonosiomis pušimis, turi keletą išskirtinių kultivarų. Vienas jų `Oculus Draconis`, išvertus Drakono akis. Jo spygliai tamsiai žali su dviem plačiomis geltonomis juostomis. Viena juosta yra ryškiai geltona, beveik auksinė, kita gerokai blyškesnė. Geltonai žalia mozaika labai puošni. Kadangi ryškiausi spyglių galiukai, o jie patys pusiau prigludę prie šakų, iš toliau atrodo kad pušis žydi gelsvomis taurelėmis. O jeigu į šaką su viršūniniais pumpurais pažiūrėti iš viršaus, ji išties primena akį.

Savo spalvą `Oculus Draconis` išlaiko visus metus, bet ryškiausi spygliai būna rudeniop ir žiemą. Saulėtą snieguotą pavasarį jie gali apdegti saulėje. [banner]Šios pušys gražiausiai atrodo pasodintos tamsiame fone, prie kitų augalų tamsiai žalia laja ar tamsios tvoros. Puikus augalas japoniniam sodeliui arba retesnių spygliuočių kolekcijai. Tinka didesniam alpinariumui, sodinti tarp akmenų šlaite, kaip akcentinis augalas prie laiptų, terasos ir pan.

Naujoje vietoje prigijusi pušis per metus paauga apie 15-25 cm, ir 10 metų amžiaus pasiekia 2-3 m aukštį. Suaugęs kultivaras retai viršija 4-5 m. Jauno augalo vainikas retas, šakos pavienės, bet su laiku vaizdas pagerėja. Laja suapvalėja, sutankėja, įgauna plataus kiaušinio formą. Augalui senstant viršūnė ima plokštėti. Šalčiui pušis atspari, pakenčia trumpalaikius atšalimus iki -35oC.  Sodinama į vandeniui laidų priesmėlį saulėje arba pusiau pavėsyje. Saulėje spygliai nusidažo ryškiau, nuo saulės pavasarį augalą galima apsaugoti uždengus agroplėvele, maišiniu audeklu ar faneros skydu. Nepakenčia stovinčio vandens ir sunkios kalkingos žemės.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Mažiausias iš mažų – `Silverstone`

Fortūno ožekšniai (Euonymus fortunei) Lietuvoje populiarūs, mūsų gėlynuose daug šių visžalių, pažeme šliaužiančių spalvingų krūmelių. Tačiau vienas naujas egzempliorius priverčia pasilenkti ir apžiūrėti iš arčiau – ar tikrai tai ožekšnis, o gal samana?

`Silverstone` visai mažytis, tankus, kompaktiška laja, neauga didesnis kaip 10-15 cm aukščio ir 20-30 cm pločio. Lapukai mažučiai, ovalūs, tamsiai žali, gausiai šlakuoti baltomis dėmėmis, o nauji auga visai balti arba balti su žaliais taškučiais. Nors lapai ir stiebeliai ir atrodo trapūs, iš tiesų jie standūs, o pats keras tvirtas. Naujos šakelės kyla stačiai į viršų.

Vietai `Silverstone` nereiklus, bet pusiau pavėsyje ir drėgnoje derlingoje žemėje auga sparčiau, lapukų spalva sodresnė, gaivesnė. Nepakenčia stovinčio vandens. Per sausras, jeigu auga lengvoje žemėje,  rekomenduojama palaistyti.

Šis miniatiūrinis ožekšnis gražiai atrodo japoniško stiliaus sodelyje, alpinariume (jam paruoškite sunkesnės drėgnesnės žemės), prie baseinėlio ar upelio, po skiepytais augalais aukštu stiebu, sudėtiniuose spalviniuose gėlynuose (pirmame plane). Tai idealūs augalai auginti vazonuose (ypač aukštuose žemyn siaurėjančiuose) pavieniui arba kompozicijose su drėgną žemę pakenčiančiais balkoniniais augalais. Jeigu vazonus laikote saulėje, stebėkite, kad žemė juose neperdžiūtų, arba neškite į pusiau pavėsį.

Žiemoja dažniausiai po sniegu. Besniegę žiemą pakrūmė mulčiuojama, o jeigu sniego yra, bet nedaug, anksti pavasarį augalą reikia pridengti nuo saulės. [banner] Sausą rudenį keletą kartų gausiai palaistykite, paruoškite žiemai panašiai kaip ir kitus visžalius augalus.Virš sniego išlindusios pavienės šakelės apšąla, panašiai kaip ir kitų Fortūno ožekšnių, bet nei augalo gyvybingumui nei dekoratyvumui tai nekenkia. Pavasarį jas iškirpkite, ir tiek.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Lietuviškai japoniškas sodas. Kas geriau – bambukai ar karklai?

Vienas iš svarbiausių augalų rytietiško stiliaus sode yra bambukai. Geriausiai pas mus jaučiasi žemaūgiai šalčiui atsparūs bambukai – sazos (Sasa),  šeivabambukiai (Pseudosasa), Sassaella. Jie auga nedideliais (0,3-1 m aukščio) kompaktiškais kupsteliais, kurie labai tinka apvadams formuoti, ir puikiai peržiemoja (bambukai yra visžaliai arba pusiau visžaliai).

Iš  aukštesnių šalčiui atsparių bambukų reikėtų paminėti didbambukius (Phyllostachys) ir  bambukaičius (Fargesia). Jie greičiaisiai niekuomet nepasieks augintojų žadamo 4-6 m aukščio ir neaugins rankos storio stiebų kaip nupiešta Kinijos atvirukuose, bet šiaip ar taip tai bambukai.

Didžiausia aukštaūgių bambukų bėda yra ta, kad šaltomis, o ypač vėjuotomis žiemomis virš sniego dangos esantys stiebai su lapais nušąla, o pavasarį labai vėlai atželia. Vos pradeda augti, o jau, žiūrėk, atėjo ruduo. Sunki žemė ir sausos vasaros jiems taip pat ne į naudą. [banner]

Taip pamažu aukštaūgiai bambukai pavirsta žemaūgiais. Vietoje jų rytietiško stiliaus sode galima sodinti karklus – kai kurių iš jų išties panašūs į bambukus. Pavyzdžiui, smėlyninis karklas (Salix exigua), macudinis karklas `Tortuosa` (Salix matsudana), balsvasis gluosnis `Angustifolia` (Salix elaeagnos), pleištalapis karklas `Rubikins` (Salix koriyanagi), liaunašakis gluosnis `Erythroflexuosa` (Salix sepulcralis).

Salix boydiiBritaninis karklas (Salix boydii) nors ir nepanašus į bambuką, taip pat tinka japoniniam sodui papuošti. Tai kompaktiškas augalas storais mėsingais lapukais ir kreivu sustorėjusiu kamienu, todėl atrodo kaip pačios gamtos suformuotas bonsai medelis. Auga labai lėtai, rudenį lapukai nusidažo skaisčiai geltonais.

Dabar palyginkime bambukus su karklais,  ir suskaičiuokime visus už ir prieš.
Bambukų pas mus sunku gauti, geriausiai atrodo ir greitai auga tik neaukšti. Kai kurie bambukai plinta požeminėmis atžalomis (sugeba atsidurti per 10 ir daugiau metrų nuo pagrindinio augalo), o šaltą žiemą nepridengti nušąla iki sniego dangos arba žemės. Tiesa, kitąmet atželia. Mažų krūminių bambukų grožiui šalnos beveik nepakenkia, nes žiemą jie po sniegu (dažniausiai kyšo tik viršūnės), be to, net ir nušąlę pavasarį jie sparčiai atauga.

Nušalę aukštesni ilgai maivosi, todėl metus kitus gražaus krūmelio vietoje styro vos kelios suvargusios šakelės. Jeigu stiprūs šalčiai kartojasi, tokie augalai labai nuskursta ir niekad pilnai neatauga. Kita vertus, bambukai neserga jokiomis ligomis, jų nepuola kenkėjai, jie kurį laiką gali augti net užmirkusioje žemėje, o japoniškam sodui suteikia išskirtinį vaizdą. Aukštesnių bambukų kamienus žiemai galima uždengti, apvynioti agroplėvele ar maišiniu audeklu, saugoti nuo vėjo, o šaknis reikia storai mulčiuoti.

Aš bambukus mulčiuoju visą vasarą šviežiai nupjauta žole (rudenį gaunasi per sprindį ar du puvėsių), todėl žiemą jokių papildomų apsaugos priemonių nesiimu. Aukštesni bambukai auga užuovėjoje, stiebų neraišioju, todėl jie retsykiais apšąla. Visiškai iššąlę buvo tik kartą, kai vieną besniegę žiemą, o tiksliau jos pradžioje, keletą dienų siautė labai stiprūs žvarbūs vėjai. Iš patirties galiu pasakyti, kad toks vėjas bambukams yra daug baisiau negu -25oC šalčio tykią ir ramią dieną.

Pavasarį bambukai vėlai pradeda augti, todėl šalnos jiems nebaisios. Tiksliau, ūglius jie pradeda leisti anksti, bet iškišę “nosis” iš komposto jie palaukia šiltesnių dienų, todėl per 7 metus dar nepasitaikė, kad būtų nušalę. Atviroje vietoje sodyboje augantys bambukai naujus ūglius pradeda auginti vos ne mėnesiu vėliau negu Kaune.

Tuos, kurie bambukus planuoja žiemai uždengti, reikėtų įspėti kad tai pusiau visžaliai augalai, dalį lapų numeta, bet kiti gyvena per žiemą. Jų negalima visai paslėpti po danga, ypač ilgesnį laiką, nes jiems reikia šviesos fotosintezei. Todėl dengdami aukštus bambukus labiausiai rūpinkitės jų stiebais, o lapai tegul plaistosi vėjyje. Visgi net aklina danga nepridaro daug bėdos, jeigu žiema šalta ir be atlydžių. Jeigu žiema snieguota, bambukų stiebus galima apkasti sniegu (kuo aukščiau), arba prilenkti prie žemės ir užberti sniegu visą lają. Tai vienas iš geriausių apsaugos nuo šalčio būdų, bet per atlydį sniegą nuo augalo reikia nuvalyti.

Dabar apie karklus. Dauguma aukščiau išvardintų gražuolių pas mus didesnė retenybė net už bambukus. Auga jie greitai ir per metus kitus parodo visą savo grožį, tačiau linkę sirgti visomis įmanomomis ligomis, o kenkėjai juos irgi dievina. Šaltą žiemą taip pat apšąla. Anksti prabunda pavasarį, todėl gali apšalti jaunus ūglius ir lapus.

Taigi ką renkatės? :)

 © Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.