Tag Archives: kukmedis

Figūrinis karpymas arba žaidžiame skulptorių

Figūrinį karpymą savo želdynuose pirmieji ėmė taikyti romėnų sodininkai I amžiuje prie Kristų. Tiesa, pirmaisiais juos krikštyti ne visai teisinga, nes romėnai šį amatą nusižiūrėjo iš… ožkų. Jeigu yra tekę keliauti Viduržemio jūros pakrantėmis, o ypač šio regiono salomis, tikriausiai atkreipėte dėmesį į būrelius sulaukėjusių ožkų, kurios lyg cirko akrobatai karstosi stačiomis uolomis. Žemė ten nederlinga,  augalų mažai, dauguma jų efemeriniai ir tris ketvirtadalius metų praleidžia po žeme, išlysdami tik anksti pavasarį, kai orai vėsūs ir lietingi. Todėl vasarą iš uolų plyšio kyšantis žalias lapas – atgaiva ir turisto akims, ir ožkų pilvukams. Krūmai turi būti ypač gerai prisitaikę augti, o tiksliau – išgyventi sudėtingomis sąlygomis. Jiems nuolat trūksta drėgmės ir maisto medžiagų, be to, juos nuolat negailestingai geni. Kadangi ožkos dažniausiai pasiekia tik vieną krūmo pusę, apačią ar viršų, pamažu krūmas įgauna tam tikrą formą. Yra tekę matyti debesėlių, laivų ir keisčiausių geometrinių figūrų formos krūmokšnių, pakibusių ant uolų virš bedugnės.

Masiškai figūriniu karpymu susižavėta tik Renesanso laikotarpiu, kai idėjų pritrūkę italų ir prancūzų sodininkai ėmė semtis įkvėpimo antikinės Romos madose. Žymiausias to meto kūrinys – Versalio sodai. Britai bandė kopijuoti, bet jiems prastai sekėsi. Tačiau dėl savo aistros sodininkauti, jie greitai perėmė visas technikas, jas patobulino ir pritaikė savo poreikiams. Jų dėka puikios žalios skulptūros iš didikų ir karalių sodų persikėlė į mažus, bet jaukius angliskus sodelius. Figūrinis karpymas iš priveligijuoto užsiėmimo tapo mielu ir prieinamu kiekvienam. Ir šiandien, kalbėdami apie puikiausias pasaulyje gyvatvores, vejas ir žaliąsias skulptūras, dažniausiai minime ir žavimės britų, o ne prancūzų sodais.

Formalūs geometriniai želdiniai – gyvatvorės, apvadai ir žaliosios skulptūros suteikia sodui svorio, didesnę estetinę vertę ir užbaigtumo įspūdį. Tai želdinio rėmas – nekintantis, stabilus, tokį efektą paprastai galima pasiekti tik mažosios architektūros statiniais (akmeniniais ar trinkelių takais, pergolėmis, pavėsinėmis, grįstomis aikštelėmis, dekoratyviniais tvenkiniais). Gerai prižiūrimi geometriniai želdiniai nekinta ir yra dekoratyvūs visus metus. Jie gražūs savaime, bet dera su akmenimis ir ryškiais gėlynais. Jais nesunkiai galima paslėpti sklypo trūkumus ir išryškinti [banner] privalumus.

Žaliosioms skulptūroms formuoti labiausiai tinka visžaliai, lėtai augantys, gerai sutankėjantys ir karpymą pakenčiantys krūmai ir medžiai smulkiais lapais arba spygliais. Labiausiai tinka buksmedžiai (Buxus sempervirens) ir kukmedžiai (Taxus baccata), bet galima naudoti ir karpomų gyvatvorių augalus – gudobeles (Crataegus), ligustrus (Ligustrum), skroblus (Carpinus), tujas (Thuja), kaulenius (Cotoneaster) ir pan.

Pradedantiesiems sodininkams figūrinis karpymas skamba mistiškai ir jie baidosi sodo žirklių kaip arklys automobilio.  Iš tikrųjų procedūra visai paprasta, svarbu tinkami ir neatšipę įrankiai.

Dažnai sakoma, kad skulptūrai suformuoti reikia viso gyvenimo. Iš tikrųjų tai priklauso nuo to, kokio amžiaus augalą pradedate formuoti ir kokio tikitės rezultato. Sudėtingoms 3-4 aukštų arba labai detalioms smulkmeniškoms figūroms sukurti išties reikės laiko, bet paprastoms geometrinėms formoms užtenka 3-5 metų, jeigu sodinukas tinkamo aukščio ir tankumo. Iš paaugusio augalo skulptūrą suformuosite greičiau negu iš mažiuko, ką tik įsišaknijusio auginio (juk jis pats augs ir stiprės mažiausiai 3 metus). Medelynuose galima nusipirkti įvairaus amžiaus ir dydžio sodinukų augintų konteineriuose. Piniginė labai nesuplonės, jeigu įsigysite 2-4 paaugintus buksmedžius ar kukmedžius, bet tai sutaupys jums keletą, o dažnai ir kelioliką metų. Konteineriuose auginti krūmai ir medžiai nepatiria didelio streso persodinti į didesnį vazoną arba į lysvę, juos galima pradėti genėti jau kitais metais.

(Bus daugiau)

© Sodoplanas.lt, 2013. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Lėtapėdžiai

Kukmedžiai (Taxus) pakenčia genėjimą ir karpymą, todėl Europoje nuo seno buvo naudojami gyvatvorėms, žaliosioms sienoms, labirintams ir gyvosioms sodo skulptūroms kurti. Juos nesunku dauginti sėklomis ir auginiais, bet jie palyginti reiklūs augimo salygoms. Be to, pas mane jie auga ypač lėtai, o kantrybės (taigi logiškai – ir kukmedžių) aš turiu nedaug.

Nors tankūs ilgaamžiai kukmedžiai idealiai tinka gyvatvorėms ir užsienyje yra vieni iš populiariausių augalų gyvatvorėms sodinti, pas mus jos labai retos. Pirmiausiai dėl to, kad, kaip jau minėjau, kukmedžiai labai lėtai auga, o dažnas mūsų norime „tvorą užauginti“ kuo greičiau. Žinoma, ko tiems kukmedžiams skubėti, juk jie gyvena ne vieną tūkstantį metų. Šaltesnę žiemą gyvatvorė pašąla ir joje lieka skylės, kurios „užauga“ labai pamažu. Saulėta gyvatvorės pusė žiemos pabaigoje kartais apdega, – ir vėl tos pačios problemos. Dar viena bėda – brangūs sodinukai (keletą kartų brangesni negu eglės), kas ypač aktualu sodinant ilgą gyvatvorę. Todėl pas mus kukmedžiai labiau tinka gėlynų apvadams ir neaukštoms gyvatvorėms pusiau pavėsyje arba pavėsyje, taip pat figūriniam karpymui (geometrinės formos, gyvūnų ir žmonių figūrėlės). Aukštoms gyvatvorėms tinka europinio kukmedžio (Taxus baccata) formos ‘Fastigiata’, ‘Fastigiata Aurea’, ‘Fastigiata Robusta’. [banner]

Tai žemei reiklus augalas, jis neaugs sausoje smėlėtoje ar rūgščioje dirvoje, nepakenčia sausrų ir stovinčio vandens. Taigi žemė turi būti neutrali ar šiek tiek kalkinga, drėgna. Labiausiai tinka derlingas, gerai įdirbtas priemolis. Pas mane auga molyje.Geltonspygliai kukmedžiai pavėsyje išblunka iki balsvų, juos reikėtų sodinti pusiau pavėsyje arba saulėtoje vietoje, bet apsaugoti nuo vidurdienio spindulių. Šią problemą galima išspręsti sodinant kukmedį prie aukštesnio medžio, kuris per patį vidurdienį ant jo mestų šešėlį. Geltonspyglės šakelės saulėje dažnai apdega, ypač sausą karštą vasarą arba žiemos pabaigoje.

Kukmedžiai sprogsta gegužės pradžioje, žydi vasarą, o sėklos subręsta rugsėjo mėnesį ir laikosi ant kero iki žiemos (arba juos nulesa paukščiai). Jeigu reikia daug augalų gyvatvorei ir niekur neskubate, „uogytes“ galima surinkti, per žiemą stratifikuoti, o pavasarį pasėti daigyne. Dalis sėklyčių sudygsta tai pačiais metais, kitos po metų ar net dviejų. Jauni daigeliai pridengiami nuo saulės, o prieš žiemą storai mulčiuojami.

Kitą sykį trumpai apžvelgsiu europinių ir tarpinių kukmedžių kultivarus.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Spygliuočiai – saujoje žemių

Namų kiemai, terasos ir balkonai vis dažniau puošiami dekoratyviniuose vazonuose pasodintais  spygliuočiais. Spalvingais, dažniausiai taisyklingų geometrinių formų visžaliais krūmais ir medžiais puošiama siekiant greito ir ilgalaikio efekto.

Spygliuočiai puošnūs visus metus, jų priežiūra nesudėtinga, tačiau vazonuose, kur šaknims labai mažai vietos, gerai auga ne visi. Reikėtų rinktis lėtai augančius medelius ir krūmus, tačiau neverta pirkti labai jaunų, nes lauksite ne vienerius metus, kol jie įgaus reikiamą formą. Dauguma miniatiūrinių arba pusiau miniatiūrinių spygliuočių per metus paauga vos 1-4 cm.
 
Vazonuose spygliuočiams reikia sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir augantiems grunte. Pušis, kadagius, tujas, kai kuriuos puskiparisius sodinkite į lengvesnį priesmėlį, o egles, kėnius, kukmedžius – į purų, derlingą priemolį. Antros grupės augalai geriau jausis pusiau pavėsyje arba pavėsyje, pirmosios – pusiau pavėsyje ir saulėje. Išimtis – augalai spalvinga laja. Nesvarbu, ar tai kadagys ar eglė – geriausiai abu atrodys ir augs saulėje arba pusiau pavėsyje. Pavėsyje jų spalva išbluks, geltoni ar balti spygliai bei šakelės pažaliuos. Žiemą spalvingus augalus būtina ypač kruopščiai saugoti nuo saulės, nes jie nusvyla pirmieji.

Didžiausia vazonuose augančių spygliuočių bėda – greitai išdžiūvantis žemių gumulas. Juos reikia dažnai laistyti, o žemės paviršių mulčiuoti. Jeigu vazonų daug, karštą vasarą laistymas gali virsti tikra kankyne. Pirmaisiais metais į šviežią žemę pasodintų spygliuočių tręšti nereikia. Kitais metais, jeigu augalai nepersodinami, pavasarį prie šaknų įterpiama lėtai tirpstančių trąšų (skirtų 3 mėn.laikotarpiui), kurių užtenka visą sezoną. Spygliuočiai nepakenčia pertręšimo, todėl su trąšomis nepersistenkite.

Nors moliniai vazonai yra dailesni, jie porėti ir išgarina daug vandens. Juose žemė perdžiūva dvigubai greičiau negu plastikiniuose vazonuose. Spygliuočiai jautriai reaguoja į perdžiūvimą, todėl geriausia juos iš pradžių sodinti į plastikinius vazonus, o paskui įstatyti į gražesnius molinius. Žemės paviršius mulčiuojamas medžio žieve arba žvyru, dekoratyviais akmenukais – toks mulčias ne tik paslepia nedailų plastikinį vazoną, bet ir sulaiko drėgmę.

Miniatiūriniai arba pusiau miniatiūriniai spygliuočiai medžiai ir krūmai

Tujos
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Danica`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Teddy`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Tiny Tim`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Smaragd`.
Rytinė tuja (Thuya orientalis) `Aurea Nana`.

Puskiparisiai
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Ellwoods Gold`, `Ellwoods Gold Pillar’, `Ellwoods Pillar`.
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Green Globe`.
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Minima Aurea`.
Bukaspyglis puskiparisis (Chamaecyparis obtusa) `Tsatsuma Gold`, `Tsatsuma`.
Bukaspyglis puskiparisis (Chamaecyparis obtusa) `Fernspray Gold`.
Žirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) `Nana`.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) ‘Sungold’.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) `Filifera Aurea Nana`.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) `White Pygmy`.
Baltasis puskiparisis (Chamaecyparis thyoides) `Rubicon`.

Kėniai
Balzaminis kėnis (Abies balsamea) `Nana`.
Korėjinis kėnis (Abies koreana) `Nana`.
Korėjinis kėnis (Abies koreana) `Compact Dwarf`.

Kadagiai
Kininis kadagys (Juniperus chinensis) ‘Pyramidalis’.
Pakrantinis kadagys (Juniperus conferta) `Blue Pacific`.
Paprastasis kadagys (Juniperus communis) `Sentinel`.
Uolinis kadagys (Juniperus scopolorum) `Blue Arrow`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) `Blue Carpet`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata)  `Blue Star`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) `Holger`.
Tarpinis kadagys (Juniperus x media)  `Carbery Gold`.
Tarpinis kadagys (Juniperus x media)  `Gold Coast`.

Eglės
Paprastoji eglė (Picea abies) `Nidiformis`.
Paprastoji eglė (Picea abies) `Pumila`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Conica`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Globe`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Daisies White`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Laurin`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Sander`s Blue`.

Pušys
Baltažievė pušis (Pinus leucodermis) `Compact Gem`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Gnom`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Mops`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Winter Gold`.
Juodoji pušis (Pinus nigra) `Pierrick Bregon`, `Globosa`, `Nana`.

Žiemą vazonuose auginti spygliuočiai laikomi garaže ar kitoje vėsioje, bet būtinai šviesioje patalpoje. Nuolat tikrinama, kad žemė neperdžiūtų, laistoma. Visžaliai augalai garina vandenį ir žiemą, todėl vandens atsargas jiems reikia nuolat papildyti. Juos būtina gausiai laistyti rudenį, dar prieš sušąlant žemei, jeigu ruduo sausas. Šalčiui jautresnius augalus galima sudėti į didelius plastiko maišus arba dėžes, o tarpus tarp vazonų užpilti sausais nukritusiais lapais, medžio žieve, pjuvenomis ar durpėmis.

Jeigu vazonuose auginti spygliuočiai tikrai atsparūs šalčiui (2 zonomis atsparesni negu zona, kurioje gyvenate), o vazonas didelis, juos galima palikti lauke – pavėsyje ir užuovėjoje, vazoną pravartu apšilti. Lietuva yra 4-6 klimato zonoje (4 zona – Rytų Lietuva, 6 zona – pajūrys).

Žiemą lauke nepalikite augalų, kuriuos į vazonus sodinsite ar persodinsite šį rudenį, taip pat šiemet užsienyje pirktų augalų ir tų egzempliorių, apie kurių atsparumą šalčiui neturite tikslios informacijos.

© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.