Aplinką kuriame patys

Tag: sodyba

Spygliuočiai želdynuose

Spygliuočiai želdynuose

Pas mus įprasta spygliuočius sodinti tik gyvatvorėse arba išmėtyti vejoje padrikai tikintis kad jų visžalė ir dažnai spalvinga laja savaime suteiks dekoratyvumo. Iš tiesų spygliuočiai sklype vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir kiti augalai, vieni puikiai tinka akcentams, o kiti tėra geras fonas išraiškingesniems augalams. […]

5 pradinuko klaidos

5 pradinuko klaidos

Įsigijus namą su sklypu rankos tiesiog niežti sėti, sodinti, nesvarbu ką ir kaip, bet svarbu kuo greičiau ir daugiau. Sodininkystė nemėgsta skubos, gražus želdinys “tapomas” pamažu (nebent pasamdomas profesionalus   “dailininkas”), todėl klaidų neišvengiama. Pirmiausia ir didžiausia klaida, kurią daro visi naujokai, kai pagavus azartui […]

Vazonai lauke. Hypertufa

Vazonai lauke. Hypertufa

Patys geriausi vazonai ir loviai miniatiūriniams sodeliams bei alpinariumams yra išpjaustomi  iš tufos. Ši uoliena porėta, minkšta – greitai įšyla ir sulaiko šilumą, lengvai skobiasi, sugeria drėgmę iš aplinkos. Aukštikalnių augalai, kurie mėgsta saulės atokaitą ir sausą skurdoką žemę, tufos vazonuose jaučiasi kaip namie. Bet tufa reta ir brangi, todėl vietoje jos naudojami hypertufos liejiniai, kurie gaminami iš cemento ir liejinį minkštinančių medžiagų (durpių, perlito, vermikulito ir pan.).

Hypertufa yra sunkesnė už tufą, bet lengvesnė už betoną.  Iš hypertufos pagaminti vazonai ir loviai savo išvaizda primena akmenį, yra ilgaamžiai, žiemą juos galima palikti lauke – nesuskyla. Yra daug įvairių hypertufos receptūrų, nuo kurių priklauso liejinio išvaizda, savybės ir paskirtis. Dažniausiai „žaidžiama“ dviejų pagrindinių medžiagų – cemento ir durpių kiekiais.

Užsienyje hypertufos vazonai dažniausiai gaminama iš cemento, durpių ir perlito (2:3:3) arba vermikulito mišinio. Jie labai dailūs, atrodo lyg granitas. Pas mus šių medžiagų (vermikulito ir perlito) gauti sunku arba jos brangios, todėl dažniausiai apseinama su betonu, durpėmis ir smėliu (santykiu 1:2:1). Pagal tokį  receptą pagaminti loviai labai sunkūs. Hypertufos masę galima „palengvinti” putų polistirolo granulėmis arba dedant daugiau durpių. Kiek tiksliai jų berti  nustatysite tik bandydami patys. Kai gautas rezultatas patiks, lengvai raižysis kol minkštas ir bus tvirtas, kai sustings, vadinasi, radote aukso viduriuką.

Hypertufos masės tirštumas prikrauso nuo to, kokiu būdu planuojate gaminti vazoną ar lovį. Jeigu lipdysite jį rankomis, darykite tirštesnį. Tinkamas tirštumas tuomet, kai suspaudus rankoje rutuliuką išvarva vos keli vandens lašai. Tuomet paimkite pageidaujamos formos talpą, pavydžiui, plastikinį vazoną, apvilkite jį plastikiniu maišeliu arba apvyniokite plėvele, apverskite ir išorinę sienelę aplipdykite hypertufa. Sienelės storis ir dugnas turi būti 3-5 cm storio. Dugne įsmeikite 2-4 pagaliukus, kuriuos po paros ištrauksite, kai masė šiek tiek sukietės. Tai bus drenažo skylės. Šiek tiek pridenkite lipdinį polietilenu, kad per greitai nesukietėtų. Po paros patikrinkite ar masė pakankamai sustingusi. Jeigu pirštas lenda lengvai, paliekama dar parai. Paskui plėvelė nuimama, vazono kraštai aplyginami, sienelės nuvalomos arba, jeigu reikia, atsargiai nušveičiamos metaliniu šepečiu. Galima atsargiai išraižyti įvairių ornamentų. Vėl pridengiama plėvele ir pavėsyje džiovinama apie porą savaičių. Jeigu džiovinama patalpoje arba lauke labai sausa, kasdien nupurškiama vandeniu. Lipdytas vazonas nėra labai dailus, sienelės nebūna vienodo storio, bet kiekvienas lipdinys savitas, originalus, ir gali būti tikri kad kito tokio niekas kitas neturi.

Jeigu vazoną arba lovį planuojate ne lipdyti, bet lieti, hypertufos masę darykite skystesnę, kad galėtumete lengvai sukrėsti į tam skirtą formą. Imkite dvi skirtingų dydžių trisluoksnio kartono dėžes ar du plastikinius vazonus. Įstačius talpas vieną į kitą, tarp sienelių turi likti 3-5 cm tarpai. Apvilkite jas plastiko plėvele, įkrėskite hypertufos masės į stambesnę  formą ir suformuokite dugną. Įstatykite mažesnę talpą ir užpilkite tarpus tarp sienelių. Gerai suspauskite, kad neliktų oro burbulų. Pridenkite plėvele ir palikite parai ar dviem. Paskui atsargiai išimkite mažesnę formą. Atsargiai aplyginkite sienelių kraštus, pridenkite plėvele ir palikite dar parai. Paskui apverskite ir nuimkite didesnę formą. Jeigu formos nenusiima, supjaustykite jas. Sieneles ir kraštus nušveiskite, pridenkite plėvele ir džiovinkite taip pat kaip lipdytą vazoną.

Jeigu pirmasis vazonas pavyko ir nusprendėte jų pasigaminti daugiau, išsinuomokite betono maišyklę, nes sumaišyti didesnį kiekį hypertufos, kaip ir betono – ne juokų darbas.  Į mišinį įpilkite betono plastifikatoriaus – neliks burbuliukų, masė bus vientisesnė, o liejiniai dailesni.

Geriausia hypertufos vazonus lieti rudenį ir palikti lauke per žiemą, kad juos išskalbtų lietus ir išbandytų šaltis.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Kvapnios mažylės

Kvapnios mažylės

Per keletą metų Lietuvoje labai išpopuliarėjo Davido budlėjos (Buddleja davidii). Nors joms pas mus šiek tiek per šalta ir žvarbią žiemą kartais iššąla, didžiuliai kvapnūs žiedynai bei gausus žydėjimas paperka visus. Budlėjos žydi „bangomis“, nuo liepos iki vėlyvo rudens, žiedynai stipriai kvepia medumi ir būna […]

`Sutherland Gold` šviečia iš toli

`Sutherland Gold` šviečia iš toli

Dekoratyviniai šeivamedžiai ypač tinka erdvesniems sudėtiniams, visą sezoną dekoratyviems spalviniams gėlynams, kur derinami  lapuočiai ir spygliuočiai krūmai, stambios dekoratyvinės žolės ir kai kurios daugiametės gėlės. Geltonlapiai ir margalapiai šeivamedžiai puikiai atrodo kaip šviesus fonas tamsesniems augalams arba prie tamsios tvoros, raudonlapiai, atvirkščiai – gerai atrodo […]

Rausvos cercio vilionės

Rausvos cercio vilionės

Rožiniais žiedais aplipusios šakos, o kartais ir visas kamienas.  Medukas nedidelis, bet koks gražus – ar moteriškės atsilaikys? Žinoma, ne. Iš medelyno gražuoliai medeliai persikels į mūsų kiemus ir sodybas ir padidins lepinamų pusiau egzotinių augintinių gretas. Tų, kuriuos reikia dengti žiemai, o pavasarį ant pirštų galų pėdinti patikrinti, ar dar gyvi.

Kanadiniai cerciai (Cercis canadensis L.) nėra jau tokie lepūs, bet šalčiui jautroki, ypač kol jauni. Jiems reikia parinkti šiltą saulėtą vietą užuovėjoje ir žiemai, kol nedidukai, šiltai apklostyti. Lietuvoje galima gauti svyrantį suktašakį `Lavender Twist`, rečiau – raudonlapį `Forest pansy` ar  raudonžiedį `Appalachian Red` kanadinius cercius.

Nors vadinamas kanadiniu, Kanadoje jis retai aptinkamas – neapsigaukite palaikę jį nereikliu ir šalčiui atspariu vien dėl pavadinimo. Natūraliai jis paplitęs JAV rytinėje pakrantėje, nuo Niu Yorko valstijos iki Teksaso, o ten gerokai šilčiau negu pas mus. Be to, cerciai mėgsta saulę ir sausesnį orą, todėl jie nėra populiarūs Didžiojoje Britanijoje, nes dėl drėgno oro prastai žydi. Visgi vienas iš naujesnių kultivarų – `Lavender Twist` – gali viską apversti aukštyn kojomis. Jis dar vadinamas `Covey`, nes buvo atrastas C.Covey sode Westfielde. Šis miestelis yra visai netoli sienos su Kanada, ant Ernie ežero (vienas iš 5 vadinamųjų Didžiųjų Mičigano ežerų) kranto.

Suaugęs medelis siekė vos 1,5 m, jo šakos šiek tiek sukosi ir sviro žemyn iki žemės. Tuomet C. Covey ėmėsi  medelį formuoti – atlenkė ir pririšo centrinį ūglį, kad augtų į viršų. Per keletą metų, nuolat kartojant procedūrą, natūraliai svyrantį medelį pavyko „užauginti” iki 2,5 m. Beje, sodininkė jį rado visai atsitiktinai, pakelėje, važiuodama atostogauti į Floridą. Apie neįprastą kanadinio cercio atmainą išgirdęs Tim Brotzman, medelyno savininkas iš Ohio, atvyko jo apžiūrėti ir netrukus įsigijo išskirtines teises jį dauginti ir platinti.

Plačiąjai visuomenei `Lavender Twist` buvo pristatytas 2008 metais Čelsio gėlių šou. Britus jis sužavėjo ypač gausiu žydėjimu, kuris paaiškinamas tuo, kad nusvirusiose ir susisukusiose šakose sula teka lėčiau ir augalas suformuoja daugiau pumpurų. Lietuvius šis cercis galėtų sužavėti savo atsparumu šalčiui. Teigiama, kad prigijęs ir sutvirtėjęs medelis nebijo net -30oC. Labiausiai jam gali pakenkti vėlyvos pavasario šalnos.

Dėl polinkio formuoti skėtinę lają ir svirti `Lavender Twist` dažniausiai skiepijami į aukštą poskiepį. Pražysta jauni. Purpuriniai žiedai atrodo puikiai ant tamsių šakų ir kamieno. Žydi prieš skleidžiantis lapams arba tuo pačiu metu. Peržydėjus užsimezga ilgos rudos ankštys. Lapai dideli, pavasarį rusvai žali, o vasarą žali, širdelės formos, panašūs į puošmedžio lapus (Cercidiphyllum). Rudenį pageltonuoja.

Labai gražus ir raudonlapis kanadinis cercis `Forest Pansy` – jo lapai pavasarį tamsiai purpuriniai, su giliomis ryškiomis gyslomis. Vasarą jie išblunka, įgauna rausvai žalią atspalvį, o rudenį pasipuošia geltonais, oranžiniais ir purpuriniais potėpiais. Beje, lapai, nors ir dideli, nebijo vėjo ir nesudryksta. Užauga iki 1,5 m. Žydi prastai, bet žiedų niekas ir nepasigenda.

Raudonžiedis `Appalachian Red` – taip pat natūrali atmaina, rasta pakelėje Merilendo valstijoje. Jeigu ne žiedai, jis niekuo nesiskirtų nuo rūšinio augalo. Lapai žali.

Viduržemio jūros regione auginamas apskritalapis cercis (Cercis siliquastrum L.). Jis žydi ypač gausiai rausvai alyviniais žiedais, bet neatsparus šalčiui.

Kanadiniui cerciui parinkite šiltą ir saulėtą vietą užuovėjoje. Mėgsta derlingą purų priemolį, vandeniui laidžią dirvą. Geriausiai jaučiasi ir žydi kai žiemos gilios, be atlydžių, o vasaros karštos.

`Lavender Twist` geriausiai atrodo pasodintas vienas vejoje – tai išskirtinis augalas. Vietą cerciui parinkite kruopščiai, kad nereiktų vėliau persodinti. Šie augalai nepakenčia persodinimo, auga lėtai.

© Sodoplanas.lt, 2011. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.

Laikas kirpti kasas

Laikas kirpti kasas

Ilgos miskantų šluotos puošia gėlyną visą žiemą. Pavasarį žiedynai jau būna gerokai apskurę, bet stiebai vis dar atrodo dekoratyviai. Vis dėlto juos reikėtų iškirpti, kol dar nepradėjo augti nauji ūgliai. Gegužės pradžia labai tinka ne tik genėti dekoratyvines žoles (miskantus, lendrūnus, ašuotes), bet ir jas […]

Lyg ir bukas, lyg ir ne

Lyg ir bukas, lyg ir ne

 Tai išskirtiniai augalai (Fagus sylvatica), netinka mišriems želdiniams. Dekoratyvinių formų bukai, įgrūsti į kamputį ar prispausti prie tvoros tarp kitų augalų, neteks savo prasmės. Kad sužibėtų, šiam augalui reikia atviros saulėtos vietos (ar pusiau pavėsio) ir jokių kaimynų. Ypač gražūs svyrančios formos bukai arba atmainos […]