Tag Archives: tuja

Spygliuočiai želdynuose

Pas mus įprasta spygliuočius sodinti tik gyvatvorėse arba išmėtyti vejoje padrikai tikintis kad jų visžalė ir dažnai spalvinga laja savaime suteiks dekoratyvumo. Iš tiesų spygliuočiai sklype vaidina tokį patį vaidmenį kaip ir kiti augalai, vieni puikiai tinka akcentams, o kiti tėra geras fonas išraiškingesniems augalams. Jų vieta sode turi būti kruopščiai suplanuota jau vien todėl, kad didžiąją metų dalį – nuo vėlaus rudens iki vėlyvo pavasario – kai kiti augalai be lapų, jie gros pagrindiniu smuiku ir pasodinti ne vietoje darkys bendrą vaizdą, o ne puoš jį.

Nors spygliuočiai šiek tiek keičia savo spalvą metų bėgyje, lapuočių krūmų ir daugiamečių gėlių derinimas želdyne įneša daugiau gyvumo, o sezonų kaita būna gerokai išraiškingesnė. Be to, tai gerokai išplečia augalų asortimentą ir spalvų gamą, juos paprasčiau ir pigiau surinkti.

Nereikėtų labai pedantiškai skaičiuoti augalų dydį ar aukštį, nes visa tai labai paprasta, o dažnai net ir rekomenduojama pakoreaguoti žirklėmis. Viena iš didžiausių bėdų yra ta, kad spygliuočiai dažniausiai auga lėtai, o kiti augalai greitai, ir želdynas įgauna nenormalias proporcijas.

Visuomet palikite spygliuočiams pakankamai vietos aplink augti ir gražėti. Jeigu spygliuočius sodinate kartu su daugiametėmis gėlėmis ar menkaverčiais lapuočiais krūmais, juos galima suglausti labiau, nes spygliuočiui paaugus kitus augalus tiesiog iškelsite.

[banner] Jeigu taupote ir perkate mažus sodinukus, rizikuojate mažiausiai 10-15 metų laukti kol sodas pagaliau bus toks kokį nusipiešėte, badydamas akis tuščiais tarpais tarp augalų. Kartais verčiau investuoti ir pirkti didesnius augalus. Svarbu neapsigauti perkant sodinukus: stambesnių rūšių ir miniatiūriniai kultivarai dažniausiai parduodami vienodo standartinio dydžio. Miniatiūriniai jau būna gerokai paauginti, o kiti dar visai jauni. Pasodinus juos kartu miniatiūriniai beveik nesikeis, o kiti ims augti ir pamažu išdarkys bendrą vaizdą. Todėl grupuoti geriausia augalus kurie yra panašaus augumo arba nebijo žirklių (ir jos nesugadina jų prigimtinio lajos grožio). Kita išeitis, kad gėlyno tarpuose 10 metų neišvilpautų vėjai – derinti spygliuočius su kitais augalais, kuriuos vėliau, spygliuočiams paaugus, perkelsite kitur. Galima spygliuočius grupuoti su nereikliais, puošniais ir augiais, žirklių nebijančiais lapuočiais krūmais (japoninės lanksvos, sedulos, pūkeniai, raugerškiai ir pan.), kurių vėliau persodinti nereiks, užteks kontroliuoti jų dydį ir formą sekatoriumi.

Grupavimas

Akcentiniai augalai padeda nukreipti žvilgsnį ten kur jums reikia. Jeigu vejoje ar gėlynui skirtoje vietoje ryžotės pasodinti tik vieną augalą, jis turi būti vertas šios garbės, o jo dydis –  atitikti erdvę. Visgi didesniame sklype toks augalas visuomet atrodys geriau jeigu aplink jį bus grupuojami mažesni.

Skaičius du iš karto padalina vaizdą į dvi simetriškas puses. Du vienodi augalai niekuomet nesodinami kartu, juos turi skirti takelis, įėjimas, laiptai ar gėlių lysvė.

Trejetuką reikėtų išmėtyti netvarkingai. Jeigu trikampyje derinate skirtingų rūšių augalus, sodindami palikite tarp jų šiek tiek daugiau erdvės.  Ketvertukas  geriausiai atrodo, kai padalinama į dvi grupes – vienoje lieka 3 augalai, o kitoje 1.

Penketukas geriausiai atrodo pasodintas kartu, panašiai kaip trijulė. Stambiausi egzemplioriai  sodinami trikampyje, o smulkesni išdėstomi kraštuose. Šešetukas geriausiai atrodo padalintas į dvi grupes po 3. Didesnes augalų grupes skaidykite neporiniais skaičiais.

Dažniausios dekoratyvinių medžių ir krūmų grupavimo klaidos –  pasodinama per tankiai, augalai nedera lajos forma ir spalvomis, jiems reikia skirtingų augimo sąlygų ir jie vienas kitam trukdo. Jau prieš pirkdami augalus turite žinoti, kur ir kaip juos sodinsite – grupėmis ar pavieniui, vejos viduryje ar pakraštyje, prie tvoros, namo fasadinėje pusėje ar vidiniame kieme, ir pan. Kai kurie medžiai ir krūmai labai gražiai atrodo grupėje, bet visai netinka sodinti po vieną.

Grupėmis sodinami augalai derinami ne tik pagal išvaizdą, bet ir augimo sąlygas. Juk vieniems reikia saulės, kitiems pusiau pavėsio, priemolio arba priesmėlio, o kai kurie paprasčiausiai nepakenčia kaimynystės. Labai svarbu, augalai augtų vienodai greitai. Jeigu vieni augs greitai, po 15-50 cm per metus, o kiti lėtai (1-5 cm), grupė atrodys prastai ir augalus gali tekti persodinti.

Pabandykite ant popieriaus nusipiešti keletą eskizų. Viename pavaizduokite augalų grupę, kaip ji atrodo dabar, o kitame – kaip grupė atrodys po 10 ar 15 metų, kai medeliai ar krūmai užaugs.

Jūsų dėmesiui keletas paprastų spygliuočių grupavimo planelių, kurie galbūt įkvėps ir pažadins jūsų vaizduotę. Nereikėtų jais vadovautis aklai, nes planeliai sukurti kompiuterine apželdinimo programa, kuriame įdiegtas ribotas augalų asortimentas, todėl čia išvardintus, bet rečiau prekyboje sutinkamus augalas galite drąsiai keisti populiaresniais, panašaus dydžio, spalvos ir lajos formos. Rekomenduoju ir patiems pažaisti su GardenPuzzle, tai nemokama lengvai valdoma programėlė. Labai smagu! 🙂

Visi augalai planeliuose vaizduojami jau pasiekę savo normalų, veislei būdingą aukštį ir formą. Paspauskite ant paveikslėlio, kad atsidarytų didesnis.

1 planelis. Sala

Aukščiausias augalas – dygioji eglė (Picea pungens)  `Koster,` raudonas – Tunbergo raugerškis (Berberis Thunbergi) `Atropurpurea`,  šalia jo geltonas kupstas – paprastoji tuja (Thuja occidentalis) `Rheingold`. Tarp tujos ir eglės auga kazokinis kadagys (Juniper sabina) `Tamariscifolia`, šalia stambi gelsva pagalvė – žirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) `Filifera Aurea`. Priešais puskiparisį auga kalninė pušis (Pinus mugo) `Mops`, o želdyno priekyje – paprastoji tuja `Danica`.

Pilkšvi kilimėliai tai gulčiasis kadagys (Juniperus horizontalis) `Blue Chip`, o raudonai žydintys krūmeliai – sidabrakrūmiai (Potentilla fruticosa) `Red Ace`.

(Bus daugiau)

© Sodoplanas.lt, 2013, kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Garbinamos ir niekinamos tujos

Prieš gerus du dešimtmečius tai buvo vienas iš geidžiamiausių ir brangiausių sodo augalų. Tuja – koks egzotiškas ir šaunus vardas po jau atsibodusių rožių, veigelų ir stambiažiedžių hortenzijų!

Tujos neduria, yra nereiklios, augios, visžalės, todėl daugelį metų buvo mielai sodinamos kapinėse (ypač koloninės ir piramidinės formos) ir nepelnytai tapo jų simboliu. Didžiausi tujų trūkumai – žiemą laja įgauna nešvarų bronzinį atspalvį, pažeistos šakelės turi specifinį nemalonų kvapą, gausiai dera, o vaisynai rudenį paruduoja ir vėl kuriam laikui paslepia puošnią žalią lają. Neprižiūrimos gyvatvorės greitai išretėja, senesnių veislių tujos linkę prarasti joms būdingą formą. Jų, senų ir neišvaizdžių, ypač daug  mažesniuose miesteliuose. Neretai tujos minimos kaip dendrologinio neraštingumo simbolis. Vien ko vertas anekdotas apie tris mylimiausius lietuvių augalus – tai paprastoji tuja, gyvatvorinė tuja ir tuja kapinėms.

Bėgo metai ir tujas, kaip dekoratyvinį augalą, pamažu išstūmė vertingesni spygliuočiai, tačiau jos vis dar mielai sodinamos gyvatvorėse. Išvesta puikių naujų veislių tankia aiškios geometrinės formos laja, kuri net žiemą nekeičia spalvos. Būtų laikas tujas sugrąžinti ir į dekoratyvinius želdynus – nauji kultivarai visai nepanašūs į tuos išsidraikiusius, neaiškios formos, dydžio ir spalvos krūmus, prie kurių mes buvome įpratę. Yra puikių egzempliorių net alpinariumams – jie išsiskiria spalvinga laja, yra kompaktiški ir lėtai auga.

[banner]Dažniausiai pas mus auginami vakarinės tujos (Thuja occidentalis) kultivarai. Patys didžiausi šios tujos egzemplioriai gamtoje pasiekia 20 m aukštį, bet soduose dažniausiai nebūna aukštesni kaip 8-12 m. Aukščiausios – didžiosios tujos (Thuja plicata) – gamtoje gali siekti net 60 m aukštį, soduose – 20-30 m. Jos greitai auga, bet šalčiui mažiau atsparios, todėl pas mus retai auginamos.

Tujos nereiklios, bet geriausiai jaučiasi derlingoje ir drėgnoje žemėje, šviesioje šiltoje vietoje. Tuomet auga greitai, išlaiko spalvą ir lajos formą. Kita vertus, jos visai gerai jaučiasi ir šešėlyje, pakenčia bet kokią dirvą, jeigu ji ilgam neperdžiūva ir neužmirksta. Per sausras rekomenduojama laistyti, nes tujų šaknys paviršinės, o žemę mulčiuoti žieve, kuri saugo ne tik nuo perdžiūvimo, bet ir nuo šalčio. Laja kartais apdega saulėje anksti pavasarį, kai dar nenutirpęs sniegas. Mėgsta mineralines trąšas, bet persistengti nevertėtų – kompleksinėmis spygliuočiams skirtomis trąšomis užtenka patręšti kartą per metus, pavasarį, kai tręšiami kiti dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Pertręštos tujos sparčiai, bet neproporcingai auga (ištįsta), labiau serga ir apšąla žiemą. Pavasarį sausos šakelės iškerpomos. Gyvatvorėse nauji ūgliai kasmet pakerpami 1/3, tuomet pamažu natūraliai sutankėja.

Grupėje tujos sodinamos kas 0,5-3 m, gyvatvorėje – kas 0,4-0,5 m. Dvieilėje gyvatvorėje sodinama kas 0,5-0,7 m. Siauros koloninės tujos, tokios kaip dabar labai populiarios `Smaragd`, eilėje sodinamos tankiau. Pirmaisiais metais po pasodinimo, jeigu nelyja, laistoma 1-2 kartus per savaitę, vėliau – tik per sausras.

Gyvatvorėse dažniausiai sodinamos koloninės formos tujos: 6-10 m aukščio `Columna`, `Douglasii`, `Pyramidalis`, `Fastigiata`, `Brabant` ir 2-4 m aukščio `Smaragd`, `Holmstrup`, `Wagneriana`, `Europe Gold`. Didžiosios gražiai atrodo ir pasodintos alėjose, o mažesniąsias galima grupuoti vejoje.

`Smaragd` tujos siauros kolonos formos, jos vertinamos dėl to, kad ryškiai žalia jų laja žiemą neparuduoja. Užauga 2 m per 10 metų.

`Europa Gold` užauga 2,5 m per pirmuosius 10 metų. Vasarą laja šviesiai geltona, žiemą patamsėja iki sodrios auksinės.

Atskirai reikėtų paminėti ir rutulio formos tujas, kurios ypač populiarios geometriniuose soduose. `Boothii`, `Globosa` ir `Recurva Nana` užauga iki 2 m aukščio ir panašaus skersmens, `Woodward` – šiek tiek mažesnė (iki 1,5 m). Dailios kompaktiškos `Mr.Bowling ball`, `Globosa Nana` (0,5 m aukščio, bet gerose sąlygose aukštesnė), `Little champion`, `Tiny Tom`. O `Danica` ir `Little Gem` su metais iš kamuoliuko pavirsta minkštomis prie žemės prilipusiomis  0,5 m aukščio ir 1-1,5 m skersmens pagalvėlėmis. Auga lėtai, `Danica` per 10 metų užauga 30-40 cm.

Nedidelio ūgio tujos dažniausiai žiemoja po sniegu ir nenukenčia nuo pavasarinės saulės. Jos ypač tinka alpinariumuose ar teminiuose spygliuočių sodeliuose su skurdžia žeme, nes labai derlingoje žemėje linkusios augti didesnės, praranda veislei būdingą formą.

Dar viena įdomi tuja – `Filiformis`. Jos šakelės siauros ir ilgos, siūlo formos, svyra žemyn ir augalas labiau panašus į dekoratyvinio žolyno kupstą, negu į tują.

`Ericoides` šakelės išsiskiria dviejų tipų žvyneliais ir labai primena viržius. Laja sidabriškai žalia, žiemą nusidažo ryškia bronza. `Ericoides` tujos netaisyklingo rutulio formos, užauga didelės, dažnai praranda veislei būdingą formą, ją išlaužo sniegas, todėl soduose dažniau auginama `Reinghold` bei miniatiūriniai kultivarai `Teddy`, `Golden Tuffet`.`Reinghold` laja pagalvėlės formos, suaugusi 1,5 m aukščio ir iki 2 m pločio. Per 10 metų paauga apie 1 m. Šakelės šviesiai žalios, žiemą nusidažo ryškiai oranžiniai, todėl šios tujos labai populiarios. Jauni augalai labai tankūs ir “minkšti”, vyresni išretėja. Reguliariai karpant galima išlaikyti minkštumo įspūdį.`Teddy` per 10 metų užauga apie 60 cm aukščio ir 40 cm pločio. Laja labai daili, kompakštiška, pilkšvai žalia, augalas visai nepanašus į tują. Rudenį šakelės nusidažo branzine spalva.`Golden Tuffet` auga lėtai, laja pagalvėlės formos. Labai mėgiamas dėl neįprastos oranžinės spalvos žiemą. Vasarą šakelės pašviesėja, būna žalsvai geltonos. Labai tinka alpinariume. Per 10 metų užauga 60 cm.

Vis dažniau auginamos geltonspyglės tujos: `Aurea Nana`, `Amber Glow`, `Sunkist`, `Lutea Nana`, `Europa Gold`, `Golden Globe`, `Reinghold`, `Wareana Lutescens`.

© Sodoplanas.lt, 2012. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draudžiama.

Spygliuočiai – saujoje žemių

Namų kiemai, terasos ir balkonai vis dažniau puošiami dekoratyviniuose vazonuose pasodintais  spygliuočiais. Spalvingais, dažniausiai taisyklingų geometrinių formų visžaliais krūmais ir medžiais puošiama siekiant greito ir ilgalaikio efekto.

Spygliuočiai puošnūs visus metus, jų priežiūra nesudėtinga, tačiau vazonuose, kur šaknims labai mažai vietos, gerai auga ne visi. Reikėtų rinktis lėtai augančius medelius ir krūmus, tačiau neverta pirkti labai jaunų, nes lauksite ne vienerius metus, kol jie įgaus reikiamą formą. Dauguma miniatiūrinių arba pusiau miniatiūrinių spygliuočių per metus paauga vos 1-4 cm.
 
Vazonuose spygliuočiams reikia sudaryti tokias pačias sąlygas, kaip ir augantiems grunte. Pušis, kadagius, tujas, kai kuriuos puskiparisius sodinkite į lengvesnį priesmėlį, o egles, kėnius, kukmedžius – į purų, derlingą priemolį. Antros grupės augalai geriau jausis pusiau pavėsyje arba pavėsyje, pirmosios – pusiau pavėsyje ir saulėje. Išimtis – augalai spalvinga laja. Nesvarbu, ar tai kadagys ar eglė – geriausiai abu atrodys ir augs saulėje arba pusiau pavėsyje. Pavėsyje jų spalva išbluks, geltoni ar balti spygliai bei šakelės pažaliuos. Žiemą spalvingus augalus būtina ypač kruopščiai saugoti nuo saulės, nes jie nusvyla pirmieji.

Didžiausia vazonuose augančių spygliuočių bėda – greitai išdžiūvantis žemių gumulas. Juos reikia dažnai laistyti, o žemės paviršių mulčiuoti. Jeigu vazonų daug, karštą vasarą laistymas gali virsti tikra kankyne. Pirmaisiais metais į šviežią žemę pasodintų spygliuočių tręšti nereikia. Kitais metais, jeigu augalai nepersodinami, pavasarį prie šaknų įterpiama lėtai tirpstančių trąšų (skirtų 3 mėn.laikotarpiui), kurių užtenka visą sezoną. Spygliuočiai nepakenčia pertręšimo, todėl su trąšomis nepersistenkite.

Nors moliniai vazonai yra dailesni, jie porėti ir išgarina daug vandens. Juose žemė perdžiūva dvigubai greičiau negu plastikiniuose vazonuose. Spygliuočiai jautriai reaguoja į perdžiūvimą, todėl geriausia juos iš pradžių sodinti į plastikinius vazonus, o paskui įstatyti į gražesnius molinius. Žemės paviršius mulčiuojamas medžio žieve arba žvyru, dekoratyviais akmenukais – toks mulčias ne tik paslepia nedailų plastikinį vazoną, bet ir sulaiko drėgmę.

Miniatiūriniai arba pusiau miniatiūriniai spygliuočiai medžiai ir krūmai

Tujos
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Danica`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Teddy`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Tiny Tim`.
Vakarinė tuja (Thuya occidentalis) `Smaragd`.
Rytinė tuja (Thuya orientalis) `Aurea Nana`.

Puskiparisiai
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Ellwoods Gold`, `Ellwoods Gold Pillar’, `Ellwoods Pillar`.
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Green Globe`.
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana) `Minima Aurea`.
Bukaspyglis puskiparisis (Chamaecyparis obtusa) `Tsatsuma Gold`, `Tsatsuma`.
Bukaspyglis puskiparisis (Chamaecyparis obtusa) `Fernspray Gold`.
Žirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera) `Nana`.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) ‘Sungold’.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) `Filifera Aurea Nana`.
Žirniavaisis puskiparisis  (Chamaecyparis pisifera) `White Pygmy`.
Baltasis puskiparisis (Chamaecyparis thyoides) `Rubicon`.

Kėniai
Balzaminis kėnis (Abies balsamea) `Nana`.
Korėjinis kėnis (Abies koreana) `Nana`.
Korėjinis kėnis (Abies koreana) `Compact Dwarf`.

Kadagiai
Kininis kadagys (Juniperus chinensis) ‘Pyramidalis’.
Pakrantinis kadagys (Juniperus conferta) `Blue Pacific`.
Paprastasis kadagys (Juniperus communis) `Sentinel`.
Uolinis kadagys (Juniperus scopolorum) `Blue Arrow`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) `Blue Carpet`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata)  `Blue Star`.
Žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata) `Holger`.
Tarpinis kadagys (Juniperus x media)  `Carbery Gold`.
Tarpinis kadagys (Juniperus x media)  `Gold Coast`.

Eglės
Paprastoji eglė (Picea abies) `Nidiformis`.
Paprastoji eglė (Picea abies) `Pumila`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Conica`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Globe`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Daisies White`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Laurin`.
Baltoji eglė (Picea glauca) var.albertiniana `Sander`s Blue`.

Pušys
Baltažievė pušis (Pinus leucodermis) `Compact Gem`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Gnom`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Mops`.
Kalninė pušis (Pinus mugo) `Winter Gold`.
Juodoji pušis (Pinus nigra) `Pierrick Bregon`, `Globosa`, `Nana`.

Žiemą vazonuose auginti spygliuočiai laikomi garaže ar kitoje vėsioje, bet būtinai šviesioje patalpoje. Nuolat tikrinama, kad žemė neperdžiūtų, laistoma. Visžaliai augalai garina vandenį ir žiemą, todėl vandens atsargas jiems reikia nuolat papildyti. Juos būtina gausiai laistyti rudenį, dar prieš sušąlant žemei, jeigu ruduo sausas. Šalčiui jautresnius augalus galima sudėti į didelius plastiko maišus arba dėžes, o tarpus tarp vazonų užpilti sausais nukritusiais lapais, medžio žieve, pjuvenomis ar durpėmis.

Jeigu vazonuose auginti spygliuočiai tikrai atsparūs šalčiui (2 zonomis atsparesni negu zona, kurioje gyvenate), o vazonas didelis, juos galima palikti lauke – pavėsyje ir užuovėjoje, vazoną pravartu apšilti. Lietuva yra 4-6 klimato zonoje (4 zona – Rytų Lietuva, 6 zona – pajūrys).

Žiemą lauke nepalikite augalų, kuriuos į vazonus sodinsite ar persodinsite šį rudenį, taip pat šiemet užsienyje pirktų augalų ir tų egzempliorių, apie kurių atsparumą šalčiui neturite tikslios informacijos.

© Sodoplanas.lt, 2010. Kopijuoti ir platinti be autoriaus sutikimo griežtai draužiama.